2024 m. balandžio 22 d.



 

„Pasaulis materialus“: nuskriaustų daiktų kraštas

11
Paskelbta: 2014-05-24 08:54 Autorius: Vygantas Vareikis | satenai.lt
Karaliaučius arba Kaliningradas (vok. Königsberg, prūs. Kunnegsgarbs, Knigsberg, lenk. Królewiec, nuo 1946 m. rus. Калининград, Kaliningradas) – Baltijos jūros uostas, pagrindinis Rusijos srities centras.
Karaliaučius arba Kaliningradas (vok. Königsberg, prūs. Kunnegsgarbs, Knigsberg, lenk. Królewiec, nuo 1946 m. rus. Калининград, Kaliningradas) – Baltijos jūros uostas, pagrindinis Rusijos srities centras.

XX amžiaus pradžioje dažno Vakarų Europos politiko ir diplomato požiūrį į jauną Lietuvos valstybę veikė mentalinis Apšvietos laikų Europos suskirstymas į kultūringus Vakarus ir atsilikusius Rytus. „Europos ir Azijos siena“ ėjo upeliu, tekančiu per Virbalį ir skiriančiu Lietuvą nuo Vokietijos. 1923 metų Ambasadorių konferencijos Nepaprastosios komisijos Klaipėdai išvadose aptinkame padėties vertinimą, kurį liberalai šiandien pavadintų politiškai nekorektišku: „Klaipėdos krašto rytų siena, buvusi rusų ir vokiečių siena, rodo iš tikrųjų, staiga, be perėjimo niuansų, ribą tarp dviejų skirtingų civilizacijų. Vienas amžius mažiausiai skiria vieną nuo kitos. Tai tikroji siena tarp Vakarų ir Rytų, tarp Europos ir Azijos.“

Idėjinė Vakarų ir Rytų perskyra, dalijanti Europą į „civilizuotą“ ir „necivilizuotą“, išsilaikė iki mūsų dienų, tiktai teritorinė riba šiandien yra pastūmėta į Vakarus. Dabar jau keliautojams iš Vakarų „civilizacinė“ Rytų ir Vakarų riba eina Kaliningrado srities ir Lietuvos siena.

Iš Kuršių nerijos įvažiavus į Karaliaučiaus kraštą (o tiksliau – Kaliningrado sritį, nes ši vieta menkai beprimena buvusią Rytų Prūsiją), gamtovaizdis mažai pasikeičia. Keičiasi pastatų spalvos (čia ypač mėgstama pastelinė žalia) ir konstrukcijos, Donelaičio žemėje ausį rėžia toponimai – Morskojė, Rybačis, Lesnojė… Kuo labiau į srities gilumą, tuo labiau gyvenviečių vardai primena miestelių kur nors Rusijoje pavadinimus – Malinovka (vyresnieji, matyt, dar pamena filmą „Vestuvės Malinovkoje“), Sokolnikai, Kulikovas…

Naivu tikėtis, kad Rusija perims europietiškas vertybes, kad taps liberalios demokratijos šalimi, kad čia vyks tokios teisinės reformos ir formuosis tokios vertybės kaip kaimyninėse Baltijos šalyse. Per kelis šimtmečius Rusija nesugebėjo pasirinkti – ji Europa ar Azija, Vakarai ar Rytai. Žlugus komunizmui problema niekur neišnyko. Kaliningrado sritis yra civilizacinis pusiau Azijos, pusiau Europos lopinėlis prie Lietuvos, kraštas, kuriame nuoga jėga bet kokias vertybes paverčia reliatyviomis arba jas paneigia. Europa ir europietiškas gyvenimas yra suvokiama kaip pagarba tradicijoms, išraiškos laisvė, racionaliai tvarkomas daiktinis gyvenimas, kuriame dominuoja baigtinių formų erdvė. O Kaliningrade aplink, kiek užmato akis – vien pusformės.

„Rusai gyvena piktų daiktų pasaulyje“, – rašo beveik nepublikuojamas, nei nacionalistams, nei liberalams neparankus rusų filosofas Dmitrijus Galkovskis.

Kitas rusų filosofas Vasilijus Rozanovas taikliai išreiškė ruso sielos požiūrį į daiktus: „Man liūdna, kad viskas netobula: bet ne todėl, kad daiktai neatlieka vaidmens, kokio mes iš jų laukėme, o todėl, kad patiems daiktams kažkaip negera, jie nepatenkinti, jiems skaudu. Tai, kad daiktams „skaudu“, yra nuolatinė mano gyvenimo kančia. Per šį „skaudu“ persismelkia švelnumas. Daiktai man atrodo kažkokie nuskriausti, kažkokie našlaičiai, juos mažai kas myli, mažai kas vertina.“

Neapykanta ir panieka yra kita to gailesčio daiktams pusė. Kur jau mums, rašo Galkovskis, su tokiu požiūriu sukurti išorinį pasaulį. Norėjosi pagaminti keptuvę, vėl kulkosvaidis išeina…

Kaliningrado sritis yra keista vieta ir ne vien todėl, kad griuvėsiai miestuose ir miesteliuose atrodo tarsi po karo (niekas nieko netvarkė ir neremontavo), bet dar ir todėl, kad šiose vietose vyksta paralelinis gyvenimas. Kai važiuoji vokiečių grįstu keliu į kokią nors Jasnojės gyvenvietę, aplink matai prabėgusio laiko triumfo pėdsakus. Pusiau sugriuvę trobesiai, buvusių dvarų likučiai, bažnyčių, arklidžių, raudonmūrių pilių liekanos ir vėliau pastatyti pasvirę silikatinių plytų statiniai ir sukrypusios tvoros vizualiai įrodo, kas atsitinka su statiniais per keliasdešimt metų, jeigu jais nesirūpini. Rusų kultūra, anot gruzinų filosofo Merabo Mamardašvilio, visada vengė formų ir tuo požiūriu yra arčiau chaoso negu būties.

Dažnas lietuvis, pasiskaitęs spaudos, gyvenimą Kaliningrado srityje vertina, tarsi ten dar nebūtų pasibaigęs Antrasis pasaulinis karas. Mentališkai jis, žinoma, nėra pasibaigęs – srityje dominuoja paminklai, skirti Antrojo pasaulinio karo dalyviams – karvedžiams, jūreiviams, artileristams, gatvės pavadintos karo laikų herojų vardais, Kaliningrado centre iškilęs obeliskas Pergalei, o gegužės 9-oji ir Kenigsbergo šturmo diena švenčiama ypač iškilmingai. Nedaug turi Rusija tikrų, ne virtualių pergalių, tad ir dėmesys nukreipiamas į praėjusio šimtmečio laimėjimus, o ne į socialinius ar ekonominius pasiekimus.

Tačiau per pastaruosius dvidešimt metų gyvenimas srityje pasikeitė – modernūs keliai jungia Zelenogradską, Svetlogorską ir Kaliningradą, spalvingi naujų gyvenamųjų namų kvartalai sparčiai dygsta Zelenogradske, prie jūros esančiuose miesteliuose jaučiamas gyvybingas statybų pulsavimas. Stilingose ir prabangiose vokiškose vilose su lipdiniais (seniau tai buvo Amalienau kvartalas) įsikūrė užsienio šalių konsulatai, verslininkai, valdžios ir „pilkojo“ verslo elitas, pinigus uždirbęs iš kontrabandos. Nubildantis tramvajus kažką nusineša iš tų laikų…

Kaliningrado centre paauksuotų stačiatikių cerkvių kupolų paunksnėjė žydi gėlės, Kris­taus Iš­ga­ny­to­jo so­bo­ras didingai kyla virš miesto tarsi teigdamas apie šio miesto rusiškumą. Vokiški reliktai matomi, tačiau juos užgožia betoninių statinių nykuma, kurią kiek praskaidrina švelnus pavasario žalumas. Tobulai betoninis Leninskij prospekt, matyt, galėtų pretenduoti į prizą prasčiausiam sovietinės architektūros planavimo pavyzdžiui.

1995 metais paliktas ir nebaigtas statyti Dom Sovetov virš miesto dominuoja dar labiau negu cerkvės. Turistams sakoma, kad čia yra vykdomi archeologiniai tyrinėjimai, o patys rūmai pavadinti smotrovaja ploščiadka. Nieko sau! 21 aukštas.

Tiesa, dar yra Kantas kaip Kaliningrado (Kenigsbergo) atpažinimo ženklas ir simbolis. Turistai ir jaunavedžiai fotografuojasi prie antkapinio paminklo Kantui, prie katedros buvusioje Kneiphofo saloje, po karo gavusioje atvirą kaip ruso siela pavadinimą – Sala.

Retose nuotraukose po Kenigsbergo šturmo matome durtuvais įbrėžtus įrašus, taip sakant, grafičius, kuriuos šalia antkapio ant katedros sienos paliko rusų kareiviai. Pats žinomiausias jų klausia: „Теперь ты понял, что мир материален?“ („Dabar tu supratai, kad pasaulis materialus?“)

Yra dar vienas toks stiprus įrašas, skelbiantis nugalėtojų viršenybę: „Думал ли ты, что русский Иван будет стоять на твоем прахе?“ („Ar galėjai pagalvoti, kad rusų Ivanas stovės ant tavo palaikų?“)

Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
11. patarimas
(2014-05-25 14:48:56)
(78.62.22.219) Parašė:

Pirmiauisa savo griuvėsius sutvarkykime, tada vertinkime kitų



10. jop
(2014-05-25 13:38:57)
(77.90.124.239) Parašė:

vaikucius tvatint per uzpakaliuka tai ir yra issvajotoji civilizacija.zinot autoriau geriau jau rusai,negu europieciai su estrelom ir kitais protu nesuvokiamais istatymais.



9. Jules
(2014-05-25 12:01:50)
(78.56.245.254) Parašė:

Karaliaučiaus žemė be prūsų ir pačių vokiečių bei kitų europiečių yra lietuvybės, lietuviškos kultūros, lietuviškos civilizacijos lopšys - lietuvių kalbos židinys. Be jo - mūsų valstybės nebūtų, o būtų lenkynė arba ruskynas. Tai pasaulinio barbarizmo ir genocido muziejus po atviru dangumi. Tai išniekintos, išprievartautos, žiauriausiu būdu nužudytos šio krašto moterys(vokietės, lietuvės, prūsės, kuršės ir kitų tautų atstovės), mergaitės, senelės ir visi negimę iki barbarų antplūdžio kūdykiai. Viso pasaulio tautų atstovai turi važiuoti pažiūrėti šio muziejaus, kad suprastų, ką gali barbarai padaryti su aukštos civilizacijos kraštu? Karaliaučius(Königsberg) ateity galėtų tapti ES sostine, Europos kultūros sostine - Antruoju Dresdenu su Lietuviškos kultūros centru šalia vokiškosios ir kitokios europietiškosios. Vokiečiai tai turėtų irgi suprasti ir nebekartoti praeities klaidų, ne tas žemes rinkdami. Žinoma, Rytų Prūsija jokiu būdu ir ne Lenkija, kurios didžiąją dalį šiandien laiko neteisėtai aneksuotą kaip karo grobį per Stalino malonę.



8. 4 tam
(2014-05-25 11:37:35)
(5.20.205.100) Parašė:

esi gudrus Bet i paprasta Beses klausima nesugebi atsakyt Juk tu europietisku vertybiu :)))))) tokius kalnus isigijom Lietuvoj kad ju nematyt negrazu Vienzo : ir su rusais ir su vakarais per prievarta susidejus Lietuva ir lieka butent prievartaujama Nieko gero cia nematau is tu iseiciu: butinas protingas lyderis kuris sugebetu ir be prievartos pasiekt krasto bendradarbiavimo tiek su vienais tiek su kitais bei be didelio triuksmo nusodines vietiniu karaliuku visas ambicijas Kuriu deka musu vaikai jau nebegali net pamatyti kokiame graziame kraste gyvename : viskas uztverta o pats geriausias salies meras is Druskininku is vis praktiskai upeli apzerge savo tvartu Tvartu nes tvartuose laikomi gyvuliai su gyvuliu mastymu Nors liberali ideologija musyse pazenge tiek kad butent naturalios gyvuliskos veisimosi godumo stipresnio teises virsenybes plius vilku rujos metodai tapo tiesiog pazangia lietuviska kasdienybe



7. Jules
(2014-05-25 09:11:43)
(78.56.245.254) Parašė:

Kaip buvo paimtas Karaliaučius iš kitos pusės, norėčiau ta proga Jums priminti keletą baisių nepakaltinamųjų nusikaltimų, kurie nedomina pasaulio prokurorų ir teisėjų – tai yra priminti jums Stalino Rusijos baisius nusikaltimus prieš moteris Rytų Prūsijoje ir Vakarų Lietuvoje. Pavyzdžiui, kaip elgėsi Rusija Vakarų Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje, kurios interesus taip gina transformuoti LTSR teisėsaugininkai, kaip elgėsi su niekuo dėtomis moterimis ir mažomis mergaitėmis? Kaip jie jas žudė, prievartavo(skiedė genofondą) ir mėtė po sex orgijų pro langus moteriškos lyties atstoves Rytų Prūsijoje? O juk tas visuotinas moterų galabijimo principas buvo labai paprastas, nes internaciai žinodavo, kur buvo slepiamos moteriškos lyties atstovės, tiesa? Jos dažniausiai slėpdavosi bažnyčiose. Taigi prieš okupantams užimant kokį tai miestą ar miestelį Rytų Prūsijoje, moteriškos lyties atstovės būdavo paslepiamos bažnyčiose, bet tai labai gerai žinojo Raudonosios armijos politrukai, kurie sužvėrėjusius raudonarmiečius būtent ten ir nukreipdavo. Internaciai tiesiog išlauždavo bažnyčių duris ir išprievartaudavo visas ten buvusias moteris ir mergaites, o vėliau, po sex orgijų, tiesiog nužudydavo arba gyvas išmesdavo pro langą, jei tai būdavo kažkelintame namo ar Bažnyčios aukšte, matant jų mažamečiams vaikams. Kitas prikaldavo prie sienos – nukryžiuodavo, taip sakant. Taigi viso šito negali nežinoti išpindėję VU docentai, pakabintasis mūsiškis elitas. Rytų Prūsija ateityje turi būti paversta atviru muziejumi pasaulio tautoms po atviru dangumi, kad suvoktų, kaip Europa pasuko link barbarizmo – Advance to Barbarism.



6. Letas Palmaitis dėl 4
(2014-05-25 00:34:34)
(78.62.221.179) Parašė:

Svarbiausia, kad visi Maskvos Ordos turtuoliai stengiasi įsigyti nekilnojamojo turto Vakaruose, laiko pinigus Vakarų bankuose, siunčia ten mokytis savo vaikus ir nė kiek nepergyvena dėl jų nedvasingumo. Kad Vakarai tikrai materialistiniai, doroviškai degradavę ir virsta elektroniniu konclageriu, turbūt kalta specifinė krikščionybę priėmusių pagoniškų genčių raida, kai apie 340 m. vakarų krikščionių buvo sąmoningai nutrauktas (Laodikėja) ryšys su Alyvmedžiu (Rom 11) ir uždrausta švęsti D-vo įsakytas šventes, pradedant nuo Šabato, kartu su žydais, kurie (priešingai Rom 11) buvo paskelbti "pakeistaisias" išrinktumo prasme. Praktinis stabmeldiško visuomenės organizavimo atkūrimas, po kurio JHS išstumtas iš gyvenimo į vienuolynus, vyko nuo XI a. Tai teokratinės pusiasvyros Imperatorius-Popiežius panaikinimas ir valdžios atėmimas iš D-vo, kai dėl jos ėmė grumtis žmogiškos karalių ir popiežių jėgos: XI a. pradžioje vienai krikščionių karalystei užpuolus kitą dėl pagoniškų žemių užgrobimo, buvo paniekinta JHS Kūno Vienybė, Vakarų Europa-Bažnyčia suskilo į karalystes, o 1054 m. skilo ir Vakarų bei Rytų krikščionių vienybė. Tolesnis kelias - krikščionybės nacionalizacija, pavertimas doroviniu nacionalinės valstybės pamatu reformacijoje iki laipsniškos pagonybės reabilitacijos nuo meno (Herderis) iki ideologijos (Vagneris). Visur įteisinama D-vo broliams uždrausta procentinė bankininkystė. Toliau ir visai nusikratyta D-vu kaip "praktiškai nereikalingu" neva "mokslo atradimų šviesoje". Nuo XVIII ir ypač XIX a. gausėjantis krikščionybės susiskaidymas ir atomizacija į daugybę viską neva nuo JHS laikų = "nuo nulio" pradėjusių neoprotestantiškų sektų atspindi kapitalistinę visuomenės demokratizaciją ir feodalinės vertikalės atmetimą. Rytų krikščionybė riedėjo imperatoriaus valdžios sakralizavimo link, bet buvo turkų sunaikinta paėmus Konstantinopolį. Išliko atskirose šakose, bet Rusijoje išsigimė į feodalinės valdžios kultą Maskvai paveldėjus Aukso Ordos tradicijas. Šiuo metu Maskvos patriarchatas užėmė ideologinę komunistų partijos CK vietą ir pateisina visus valstybės nusikaltimus vardan "Trečiosios Romos", kuri galutinai išstūmė JHS. Rytų krikščionybė dar laikosi Gruzijoje, Ukrainoje, Graikijoje. Todėl tiek dabartiniai Vakarai, tiek maskoliški Rytai (išskyrus katakombinius krikščionis, vietos katalikus ir protestantus) yra vienodai antikristiniai, o Vakarams panadojant technologinį pranašumą antikristiniam globalizmui plėsti, pasaulio situacija tapo apokaliptinė (Apr 13). Šiuo metu vyksta judėjiškas krikščionybės atgimimas (Rom 11), o tai irgi apokaliptinis reiškinys. Ginčai, priešpastatant "gerąją Maskolija" "blogiems Vakarams" (įskaitant "euerazinę" Dugino doktriną) ir priešingai, yra tik tautų mulkinimo priemonė.



5. Kas pasakė,kad
(2014-05-24 23:32:12)
(81.7.96.104) Parašė:

liberali demokratija yra tikrasis gėris?Drįsčiau abejoti.



4. Besei
(2014-05-24 20:02:35)
(78.60.72.7) Parašė:

O tai ko tos mergaitės ir berniukai, beje, ir ruskiukai veržiasi būtent į Angliją, Vokietiją, o ne į Rusiją, ne į Maskvą, negalėtum paaiškinti? Kodėl ten tuose bordeliuose geriau nei čia ar Rusijoje?



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras