|
Netikėtai geras pasikalbėjimas. Taip, ant melo pamatų negalima statyti nieko, taip pat ir Valstybės. Melas yra fonas, kurį visi jaučia ir kurį daug kas girdi, kai kas net labai aiškiai girdi, net užkimšus ausis. Tačiau visa bėda, kodėl mes gyvename, paskendę mele, slypi visuomenės kaip sistemos funkcionavimo dėsniuose, kurie nepalankūs tiesos sakymui ir tiesos girdėjimui. Žmonės nenori prarasti savo socialinio statuso, darbo, pozicijos, todėl paklūsta vadovybei, kai kas net pataikauja jai. Ir tai vyksta ne tik viešajame sektoriuje, bet ir versle, ir teisingumo sektoriuje. Įdomu tai, kad Sąjūdžio laikais pataikavimas veikė į kitą pusę, kai partiniai funkcionieriai galėjo tikėtis tų pačių ar bent panašių pozicijų Nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau jau ilgą laiką didžiausia blogybė yra Grybauskaitė, kuri, būdama pačiame hierarchijos viršuje, yra priklausoma nuo savo praeities ir greičiausiai nuo tų, kurie disponuoja jos praeitis faktografija. Jei Skvernelis gavo carte blanche savo karjerai, organizuodamas Garliavos pogromą, Grybauskaitė yra gabi manipuliatorė, užmezgusi pažintis EK ir Džordžtauno universitete, į kurį buvo pasiųsta už komunistų pinigus. Tai reiškia, kad ir ja galima nesunkiai manipuliuoti. Taigi, ratas, kurio centre sėdi nematomas manipuliatorius (manipuliatorių tinklas), užsidaro... Nepriklausomybės laikotarpis įeis į Lietuvos istoriją kaip juodžiausias ir gėdingiausias šalies laikotarpis, bet, tikiuosi, po jo bus apsivalymas ir Lietuvos suklestėjimas, kai, visų pirma, paaiškės Tiesa, ir kai patys galėsime kurti savo gyvenimą.
|