Sėkmingos užsienio politikos pagrindas yra jos atitikimas pagrindiniams šalies strateginiams interesams. Ši struktūra nebūtinai yra sudėtinga. Didžioji Britanija savo tarptautinio viešpatavimo periodu vadovavosi tik dviem principais: palaikė savo dominavimą jūroje ir neleido niekam iškilti kontinentinėje Europoje.
Po „šaltojo karo“ pabaigos JAV nesugebėjo suformuluoti analogiškų principų. Vietoje to jos iššvaistė savo vienpolį momentą atskirose krizėse (Somalis, Kosovas) ir donkichotiškuose bandymuose pertvarkyti pasaulį pagal savo paveikslą ir panašumą (Afganistanas, Irakas, Sirija, Libija). Viskas baigėsi praktiškai visišku krachu: šių šalių likimas tapo dar sunkesnis, daugybė žmonių žuvo arba buvo suluošinti, pačios JAV veltui išmetė trilijonus dolerių, o tarptautinė sistema tapo nepatvari ir nepatikima.
Dabar mes stebime, ko gero, be galo pavojingą bandymą pratęsti šitą nešlovingą kelią vaizduojant Ukrainą kaip gyvybiškai svarbų nacionalinį JAV interesą ir potencialią NATO narę, vardan kurios JAV net sutiktų kariauti.
Jeigu JAV užsienio politika būtų grindžiama strateginiais principais, kaip jie atrodytų, ir kur juose būtų Ukraina?
Mūsų požiūriu, JAV turi tris principinius strateginius interesus.
Pirma – sukurti stabilesnę tarptautinę sistemą.
Antra – vengti opozicijos Kinijos ir Rusijos sąjungos pavidalu. Jeigu vienu didžiausių Henrio Kisindžerio (Henry Kissinger) užsienio politikos laimėjimų tapo posūkis į Kiniją, pašalinęs TSRS-KLR sąjungos grėsmę, kaip vertinti Amerikos politiką, kuri, priešingai, atvedė prie šios sąjungos atkūrimo?
Trečia – sumažinti branduolinio karo riziką. Tam reikia vengti ginkluoto konflikto su kita branduoline valstybe situacijoje, kurioje jos gyvybiškai svarbiems interesams kyla grėsmė, o jūsų pačių – ne.
Ukraina, kaip ir bet kuri kita šalis, nori išgyventi ir klestėti kaip nepriklausoma valstybė. Bet jos padėtis – kaip viduje, taip ir išorėje – nepavydėtina. Ukrainai iš esmės tenka rinktis tarp dviejų variantų: arba išmokti kažkaip sugyventi su Rusija tenkinant abiejų šalių pagrindinius interesus, arba sudaryti strateginę sąjungą su kita valstybe ir mesti iššūkį savo galingam kaimynui. Vienintelė, kuri tinka šiam vaidmeniui – JAV. Ir būtent prie JAV siekia šlietis Ukraina. Negana to – JAV dar ir skatina Ukrainą taip elgtis.
Nesunku suprasti, kodėl Ukraina renkasi šį variantą. Ji seka Baltijos šalių ir savo kaimynų Rytų Europoje pavyzdžiu. Tačiau žvelgiant iš JAV strateginių interesų perspektyvos – sunku įsivaizduoti blogesnį pasirinkimą. Nuo 1815 metų Vienos kongreso (jeigu ne dar anksčiau) tapo aišku, kad stabiliai tarptautinei sistemai reikalingas legitimumas, o jis yra įmanomas tik tada, kai nėra nepatenkintų didžiųjų galybių.
Rusijos nepasitenkinimas dabartine tarptautine tvarka augo NATO plėtros fone ir pasiekė kritinį tašką. Padėti Kijevui subalansuoti jo proeuropietiškumą su poreikiu normalizuoti santykius su Rusija - reiškia sustiprinti kaip pačios Ukrainos, taip ir JAV pamatinius interesus. Ukrainai tai padės išvengti galimos nacionalinės tragedijos. O Rusijai – užmegzti vaisingesnius santykius su Vakarais, apmalšinti karinės sąjungos su Kinija pagundą ir sumažinti ginkluoto konflikto, galinčio peraugti į branduolinį, grėsmę.
Šaltinis: nationalinterest.org
Naujausi
Naujausi komentarai
Romas/Dzukas
IP 31.172.72.58 | 16:31:13
Kodel neparduoti uz kaina, kuri virsintu naujo 4 vamzziu dujotieko kaina? Jankyno keslai aiskus, todel parduoti pigiai tikrai neverta....
to Lora
IP 77.90.67.48 | 16:16:51
vaikeli eik nusivalyk snargli pasiziurek tarpkoji,gal jau pradejo puti nuo apacios,nes galvoje tai piuvenos.kai gausi sita riesuteli avele nelaiminga tada galesi ivertinti ar slamstas ar ne ,tegu buna slamstu bet apsitriede visi rusofobai,nespejat kelniu plauti,myzniu kolonija dar ten gali ka priuks...
Kaip?
IP 84.55.55.186 | 15:35:55
Po to Nuosėda nusiplaus rankas? Nebent sieros rūgštimi. Kitaip - joks bomžas jam rankos nepaduos....