2014 metais Rusija protestavo prieš prievartinį Ukrainos prezidento Janukovičiaus nuvertimą. Pamatęs, kaip JAV ir Europos Sąjungos atvirai palaikomi etniniai ukrainiečiai privertė demokratiškai išrinktą Janukovičių palikti savo postą, Putinas paliko diplomatiją ir ėmėsi kitų būdų apginti Rusijos interesus. Jis žinojo, kad Vašingtonas ir Briuselis nespręs problemos jėga. Taip atsirado Krymo ir Donbaso problemos.
Vakarams dar nevėlu diplomatiniu būdu atkurti stabilesnę situaciją Ukrainoje. NATO priklausančios valstybės neturi realių galimybių sėkmingai apginti Ukrainos, o NATO narės Europoje net neturi galimybės ar noro eiti šiuo keliu. Bet būtų galima peržiūrėti ir adaptuoti Ukrainai sėkmingus diplomatinius projektus, pagal kuriuos Suomija ir Austrija „šaltojo karo“ metu pasirinko neutralų statusą.
Vakarai ir toliau turi leisti suprasti Rusijai, kad įsiveržimo į Ukrainą atveju ji labai brangiai užmokės dėl naujų ekonominių sankcijų, bet sprendimo dalimi turi tapti ir atitinkami Maskvos patikinimai, kad Ukraina neįstos į NATO.
Briuseliui, Maskvai, Vašingtonui ir Kijevui būtina rasti būdą, kaip užtikrinti visiems naudingus prekybinius santykius, grąžinti taiką į Donbasą ir rasti būdą Vakarams reaguoti į Putino įvykdytą Krymo prijungimą kaip į įvykusį faktą, tuo pačiu „išsaugojant veidą“. Šį kartą Briuseliui nederėtų atsisakyti derybų trišalio ar keturšalio proceso tarp visų suinteresuotų šalių rėmuose.
Daugeliu atžvilgių Ukraina šiandien būtų geresnėje padėtyje, jei ji niekada nebūtų pradėjusi derybų dėl asociacijos su Europos Sąjunga. Bet tikėkimės, kad dar yra laiko tam, kad susikaupti ir grįžti prie normalaus gyvenimo padedant efektyvesnei diplomatijai. Kol neprasidėjo tikras karas.
Šaltinis: nationalinterest.org
Naujausi
Naujausi komentarai
Romas/Dzukas
IP 31.172.72.58 | 18:21:37
Velniai nemate tos kojos, tam Savickiui reikia galva gydyti....