„The Spectator“: Vamzdyje: ar Vokietija gali stoti Rusijos pusėn?

Jeigu Rusija įsiverš į Ukrainą, ar Vokietija stos rusų pusėn? Visą mūsų pokario istoriją šitas klausimas atrodytų absurdiškas, bet Europoje viskas greitai keičiasi. Po pastarųjų įvykių nebūtų neracionalu, jeigu Vladimiras Putinas muštynėse drąsiai kliautųsi Vokietijos neutralumu – o gal ir palaikymu.

Akivaizdus klausimas: kas bus, jei Putinas įsiverš? Tai suskaldys ES, parodys jos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, galutinai pribaigs transatlantinius santykius ir privers Vokietiją apsispręsti. Valdininkai Kijeve įsitikinę, kad pasirinkimas jau padarytas, ir kad Vokietija yra kartu su Rusija – tai liudija didelis dujotiekis „Šiaurės srautas - 2“.

Kijeve nėra jokių abejonių, jog, pastačius dujotiekį, Rusijos grėsmė tik padidėjo. Rusija galės daryti Ukrainoje viską, ką panorės, nesijaudindama dėl tiekimo į Europos rinkas.

Jeigu Vakarai iš tikrųjų rimtai norėtų sustabdyti Putino ekspansiją, Vokietijoje jau seniai įsipliekstų karšti ginčai dėl to, ką toliau daryti. Tačiau vietoje to mums sakoma tik apie tai, ko tikrai neįvyks. Pavyzdžiui, mes turime viešą Džo Baideno (Joe Biden) pareiškimą, kad JAV jokiomis aplinkybėmis nenaudos savo pajėgų. O Vokietija mums sako, kad jokiomis aplinkybėmis neatjungs Rusijos nuo Swift mokėjimo sistemos.

Tokiu būdu Vakarai - ir, konkrečiai, ta pati Vokietija - siunčia Rusijai signalą, kad Ukraina ir Baltarusija vėl įėjo į jos įtakos sferą. Rytų Europa vėl tapo dideliu geopolitinės įtampos šaltiniu. Rusijos karinės pajėgos stovi ne tik prie Ukrainos sienos – judama ir Baltarusijoje, beje, visoje šalyje. Kaliningrade dislokuotos Rusijos vidutinio nuotolio branduolinės raketos, kurios gali nuskristi iki Berlyno, bet vokiečiai svarsto galimybę atsisakyti amerikiečių branduolinio „skėčio“. Keistas sprendimas. Nejaugi Putinas yra toks patikimas sąjungininkas?   

Lengvai pamirštama, kad politinė tvarka Europoje po 1989 metų yra labai trapi. NATO plėtra į Rytų Europą ir labai sparti ekonominė liberalizacija visada buvo didelės rizikos strategija. Ji pagimdė nepatvarias klaninio kapitalizmo sistemas, o tai savo ruožtu atvedė į valdžią autoritarinius režimus. Dabar Rusija vėl pareiškė apie save kaip apie pagrindinę Europos galią – ir tai iš tiesų nuostabą keliantis pasiekimas, turint omenyje jos nedidelį ekonominį svorį. Jos ekonomika lygintina su Ispanijos, bet jokia Europos valstybė nesugebėjo taip pasinaudoti savo ekonomine galia siekiant strateginių tikslų. Rusija išgyvena pakilimą, o Vakarų tvarka traukiasi.

Šaltinis: spectator.co.uk