Keli tūkstančiai migrantų iš Artimųjų Rytų, bandančių patekti iš Baltarusijos į Lenkiją - niekingai mažai palyginti su didžiuliu žmonių, 2015 metais per Balkanus patekusių į Vokietiją, srautu. Tačiau nepaisant visų problemų, kurias anuomet Europos Sąjungai kėlė tas žmonių srautas, jis neturėjo to Europą destabilizuojančio geopolitinio elemento, kuriuo pasižymi dabartinė situacija.
Lenkijos trukdymas migrantams kirsti sieną sukūrė papildomą problemą santykiuose tarp NATO (kuri yra įsipareigojusi ginti Lenkiją) ir Rusijos.
Baltarusijos prezidentas Lukašenka organizuoja daugybę reisų, kuriais potencialūs migrantai gabenami į jo šalį ir po to faktiškai yra nukreipiami prie sienos. Taip jis siekia nubausti ES už jo režimui taikomas sankcijas po 2020 metų rugpjūčio mėnesį kilusių protestų numalšinimo. Tačiau dėl įvykių, kurie prasidėjo kaip lokali konfrontacija tarp Baltarusijos ir ES narių Rytų Europoje (Lenkijos ir Lietuvos), dabar paaštrėjo santykiai tarp Vakarų ir Rusijos.
Lukašenka elgiasi taip užtikrintai tik todėl, kad jaučia absoliutų prezidento Putino palaikymą. Todėl tam, kad suprasti šiandien augančią įtampą, reikia pagalvoti apie tai, kokių tikslų siekia Rusijos prezidentas.
Būtent čia reikia turėti omenyje Ukrainą. Nors migracija yra didelė problema mums, gyvenantiems Europoje (ypač Vokietijoje), situacija prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos yra viso labo galimybė Putinui nukreipti mūsų dėmesį nuo jo bandymų daryti dar didesnę įtaką Ukrainai. Didelę provakarietišką Ukrainą Putinas laiko egzistencine grėsme savo režimui ir Rusijai.
Būtent todėl reikia rimtai žiūrėti į Rusijos karinių dalinių judėjimą prie jos vakarinių sienų. Rusijos karinių dalinių koncentracija prie Ukrainos sienų pagrįstai vėl sukėlė būgštavimus dėl galimo staigaus įsiveržimo, panašaus į Krymo aneksiją 2014 metais.
Kremlius nenori karo su Vakarais (tai prieštarauja jo interesams), bet jis tikisi, kad augantis konflikto pavojus privers Vakarus – ir konkrečiai Vokietiją - nukreipti žvilgsnį nuo Ukrainos.
Putinas nori būti geopolitiniu didmeistriu. Bet pavojus yra tas, kad paprasti žaidėjai, atsidūrę spąstuose tarp Rusijos ir Vakarų, šiame žaidime gali pasijusti ne vien pėstininkais. Atsidūręs sudėtingoje situacijoje toks vietinis lyderis, kaip Baltarusijos prezidentas Lukašenka, galbūt tikisi, kad santykių tarp Vakarų ir Rusijos blogėjimas išeis jam į naudą, nes Kremlius bus priverstas jį palaikyti bet kokiu atveju.
Net panikai pasidavęs pasienietis, šaudantis be įsakymo, arba savadarbį ginklą naudojantis migrantas gali išprovokuoti prievartos eskalavimą.
Šaltinis: telegraph.co.uk
Naujausi
Naujausi komentarai
Dviems skystapročiams
IP 84.55.55.186 | 08:07:57
Du piemenukai - kurią vietą ruošiatės laižyti Trumpui? Šikną laižys aukštas ir gražus. Jums lieka priekinė dalis......
jeronimas
IP 51.37.22.241 | 02:33:27
Kaip shvarkeliai,padluckiai ir nuosedos po sausio 20 keis savo mundurus??Apie politini krypties keitima net neklausiu,bijau kadd nebutu kaip su jevrosojuzo urshiule,bijau kad slaptos pneumonijos neapstotu....
Zigmas Vaišvila
IP 78.61.243.166 | 23:55:29
Gerbiamasis neprisistatantis Nr.5, ramiai susirašykite visus įvykius iš eilės pagal datas, o tada dar kartą pabandykite pasamprotauti. Ačiū ir sėkmės....