Vyriausybė su korupcija ir toliau kovos nuožmiai – bus siekiama antikorupcinės aplinkos lyderystės regione

Saulius Skvernelis pirmininkavo Komisijos kovai su korupcija koordinuoti posėdžiui.

Aptarti 2018 m. Lietuvos korupcijos žemėlapio tyrimo rezultatai. Atliktas tyrimas rodo, kad tarp Lietuvos gyventojams aktualių klausimų korupcija užima ketvirtą vietą, piliečiams labiau rūpi  maži atlyginimai, kylančios kainos ir emigracija.

Korupciją kaip labai rimtą problemą nurodė 40 proc. gyventojų. Valstybės tarnautojų bei įmonių vadovų vertinimu, rizikingiausios sritys, kuriose labiausiai siekiama daryti įtaką sprendimų priėmimui yra farmacija, sveikatos apsauga, statyba ir energetika.

Pastebėta, kad išaugo informuotumas, kur galima pranešti apie korupciją žino 46 proc. gyventojų – 7 proc. daugiau nei 2016 m. Kita vertus, apie korupciją yra pasirengę pranešti 17 proc. gyventojų (6 proc. mažiau nei 2016 m.). Pagrindinė priežastis nepranešti apie korupciją – manymas, kad pranešėjas nukenčia skaudžiausiai.

Taip pat aptartas Nacionalinio kovos su korupcija plano įgyvendinimas. Politinė veikloje ir teisėkūroje aktualus išlieka neskaidrus politinių partijų ir rinkimų dalyvių finansavimas; tam tikrų verslo grupių protegavimas; neskaidri lobistinė veikla; spaudimas priimti tam tikrai politinei partijai ar politikui naudingus sprendimus; neskaidrūs sprendimai ir nepakankama visuomeninių rinkimų komitetų finansų kontrolė ir atsakomybė.

Teismų ir teisėsaugos institucijų veikloje vis dar neužtikrinama veiksminga pranešėjų apsauga; nevaldomos korupcijos rizikos teismų sistemoje; neefektyvus turto konfiskavimas.

Problemos viešųjų pirkimų srityje – ryšys tarp paramos ir viešojo pirkimo rezultato; perkančiosios organizacijos ir pirkimų dalyvių darbuotojų giminystės, santuokos ir pan. ryšiai; disponavimas tarnybine informacija ir jos atskleidimas; nepatikimų tiekėjų sąrašo „apėjimas“; pirkimo iniciatoriui nenustatyta pareiga deklaruoti interesus.

Sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos srityje aktualus išlieka smulkus kyšininkavimas; viešieji pirkimai; ryšiai tarp gydymo įstaigų vadovų ir medicinos prekes teikiančių įmonių; viešųjų ir privačių interesų konfliktai; neskaidrus sveikatos priežiūros įstaigų rėmimas.

Taip pat įvardintos korupcijos rizikos teritorijų planavimo, valstybinės statybų priežiūros ir atliekų tvarkymo srityse, ūkio subjektų veiklos priežiūroje, viešajame administravime, valstybės tarnyboje, turto valdyme ir privačiame sektoriuje.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sudaryta komisija pateikė  informaciją apie kova su korupcija  viešųjų pirkimų srityje. Pasiūlyta didinti pirkimų centralizavimą; viešųjų pirkimų specialistų profesionalumą; didinti gebėjimus atpažinti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas viešuosiuose pirkimuose ir kt.

Pagal korupcijos suvokimo („Transparency International“) ir korupcijos kontrolės (Pasaulio banko) rodiklių dinamiką 1995 – 2017 m. Lietuva vertinama kaip netolygiai kintančios antikorupcinės aplinkos valstybė, čia užtikrinama aukštesnė nei minimali korupcijos kontrolė. Akcentuojama, kad  konkuruojant dėl užsienio investicijų, svarbu siekti antikorupcinės aplinkos lyderystės regione.

Šaltinis: lrv.lt