„Žiemos ekranai“ šį savaitgalį minės dviejų žymių prancūzų 100-ąsias gimimo metines

Šį savaitgalį ŠMC kino salė kviečia į „Žiemos ekranų“ seansus – prancūzų kino festivalį, kuris šiemet žymi dviejų iškilių prancūzų rašytojų – Marguerite'os Duras ir Romaino Gary – šimtąsias gimimo metines.

Romainas Gary (1914–1980, tikrasis vardas Roman Kacew), gimęs Vilniuje, vėliau Varšuvoje ir Paryžiuje gyvenęs rašytojas, parašė daugiau nei trisdešimt romanų, už savo kūrybą pelnė dvi literatūrines Goncourt'ų premijas. ŠMC kino salėje bus parodytas filmas, sukurtas pagal R. Gary romaną „Moters šviesa“, režisuotas graikų kilmės kino kūrėjo Costa-Gavro, už savo darbus įvertinto „Auksinės palmės šakelės“, „Oskaro“ ir kitais apdovanojimais. Pasak rašytojo, „Mylėti – tai vienintelis turtas, kuris didėja, kai juo švaistaisi. Kuo daugiau duodi, tuo daugiau lieka tau.“ „Moters šviesa“ – tai istorija apie besąlyginę, tačiau netekties šešėlio temdomą Lidijos ir Mišelio meilę.

Šio frankofoniško kino festivalio metu ŠMC kino salėje bus parodyti net trys Marguerite‘os Duras filmai. Taip pat Goncourt'ų premijos laureatė ne tik rašė romanus, pjeses, noveles, pagal kurias filmus kūrė kiti režisieriai, bet ir pati režisavo filmus pagal savo literatūrinius veikalus. Psichologinė drama „Natali Granžė“ (Nathalie Granger, 1972), kurioje vaidina ir garsusis Gérard‘as Depardieu, laikoma M. Duras kino šedevru. Tai paslaptingas, į jausmų ir pasąmonės sritį besikreipiantis pasakojimas apie mergaitę, jos mamą ir „kitą moterį“, nufilmuotas atmosferiškame rašytojos name. Pagal pjesę „Agata“ autorės pastatytas filmas„Agata ir beribiai skaitymai“ (Agatha et les lectures illimitées, 1981) jautriai tyrinėja brolio ir sesers aistrą, jų vaikystės prisiminimus, motinos mirtį, išsiskyrimą, o filmas „Indijos daina“ (1975) panardina į vienišos moters išgyvenimus.

M. Duras sukakties proga „Žiemos ekranai“ dar kartą parodys Alaino Resnais kino šedevrą „Hirosima, mano meile“ (Hiroshima, mon amour, 1959), kurio scenarijų – įsimintiną prancūzų aktorės ir japonų architekto meilės istoriją, temdomą Hirosimos tragedijos – parašė ši prancūzų rašytoja ir filmų kūrėja.

ŠMC kino salės žiūrovai ir prancūzų kino mylėtojai taip pat kviečiami atkreipti dėmesį į neįprasto žanro filmą – režisierius Laureant‘o Boileau dokumentinės animacijos darbą  „Medaus spalvos oda“ (Couleur de peau: Miel, 2012), pasakojantį biografinę istoriją, už originalumą įvertintą daugelyje festivalių. 

ŠMC kino seansų laikus ir filmų aprašymus rasite ČIA.