10 didžiausių klaidų, daromų ruošiant maistą

Kiekvienuose namuose virtuvė prilygsta šventovei, kurioje gimsta įvairiausi kulinariniai šedevrai. Gaminami patiekalai skrandžius džiugina ne tik per šventes, bet ir kasdienių pusryčių ar vakarienės metu, tad nenuostabu, kad virtuvėje praleidžiama nemaža dienos dalis. Net ir nuolat sukantis virtuvėje sunku išvengti kai kurių klaidų. Čia pateikiame didžiausias klaidas, kurias daro net ir labiausiai įgudę kulinarai mėgėjai.

1. Neįsigilinama į receptą

Vartydami receptų knygas žmonės dažnai susižavi vienu ar kitu paveikslėlyje esančiu patiekalu ir stačia galva puola jį gaminti, neperskaitę recepto iki galo. O recepto skaitymas turėtų prilygti žemėlapio tyrinėjimui prieš kelionę – reikia įsitikinti, ar visi ingredientai paruošti, ar namie turima tinkamų priemonių patiekalui pagaminti, be to, reikia atidžiai perskaityti, kokius ir kokia seka veiksmus reikės atlikti. Tik tada bus galima tikėti naujo patiekalo sėkme.

2. Nešvieži maisto produktai

Kiekvieno skonis yra kitoks, bet visiems be išimties skanus maistas siejasi su šviežiais produktais. Nors dažnas nevengia į gaminamą patiekalą sudėti ir šaldytuve esančius vakarykščių pietų likučius, restorano „Brasserie de Verres en Vers” virtuvės vadovas Gediminas Andriuškevičius pataria atkreipti dėmesį ir į tai, kaip atšildomi šaldyti produktai. „Labai dažna klaida – skubėjimas produktus atšildyti mikrobangų krosnelėje nepasirenkant tinkamo režimo. Žmonės tiesiog įmeta į krosnelę vištienos filė gabalą ir įjungia maksimalią temperatūrą. Tokia mėsa išverda tik iš išorės, o viduje lieka sušalusi, tad jau nebetinkama maistui ruošti”, – sako virtuvės šefas.

3. Gaminant neragaujama

Profesionaliems virtuvės šefams maisto degustacija gaminant – automatinis veiksmas. Tuo metu namų šeimininkės arba pernelyg pasitiki savimi, arba tiesiog yra užmaršios, ir savo klaidą pastebi tik patiekusios patiekalą ant stalo – pavyzdžiui, vietoj druskos „paskaninusios“ cukrumi. Norint nesugadinti ruošiamo patiekalo, rekomenduojama nuolat ragauti, kadangi net ir tiksliai vykdant visas instrukcijas, nurodytas kulinarinės knygos recepte, sėkmė nėra garantuota. Rezultatai gali skirtis priklausomai net ir nuo turimos viryklės, naudojamo aliejaus, vandens ar kitų produktų kokybės. Taip pat – ir nuo kiekvieno asmeninio skonio: kas vienam atrodo per sūru, kitam gali atrodyti netgi saldu.

4. Improvizacijos pasiteisina ne visada

Patiekalus žmonės kartais sugadina dėl pernelyg didelio noro improvizuoti. Tokie eksperimentai ne tik nepasiteisina, bet ir gali sukelti įvairių virškinimo problemų. Todėl, prieš maišant įvairius produktus, reikėtų pasidomėti bent pagrindinėmis maisto derinimo taisyklėmis. Tiesa, reikėtų nepamiršti ir to, kad skoniai nuolat kinta: anksčiau galbūt atrodė, jog vištiena ir vaisiai – du nesuderinami dalykai, tačiau šiandien vištiena, patiekta su ananaso griežinėliais, jau vienas įprasčiausių ir mėgstamiausių derinių.

5. Netinkama temperatūra

Perkepęs arba neiškepęs maistas susižavėjimo nekelia nė vienam. Įsigijus nebrangų virtuvės pagalbininką – maisto termometrą – kulinariniai eksperimentai bus kur kas labiau pavykę, o laiku iš orkaitės ištrauktas patiekalas bus išsaugojęs visas savo maistingąsias medžiagas. Tinkamą orkaitės temperatūrą visada reikia parinkti pagal kepinį: pavyzdžiui, norintiems greitos ir sultingos vakarienės, rekomenduojama tiesiog 190-220 laipsnių temperatūroje pakepinti vištieną, kol ji pasidengs dailiai apskrudusia traškia plutele.

6. Perkrauta keptuvė

Viena didžiausių ir dažniausiai pasitaikančių klaidų – perkrauta keptuvė, sukelianti daug problemų gaminant. Pavyzdžiui, gamindami troškinį, žmonės dažnai prideda pernelyg daug skirtingų ingredientų. Tada keptuvė užsipildo iki pat viršaus ir dėl to tampa sunku maišyti. Rezultatas tikrai nedžiugina – negana, kad patiekalas prastai iškeps, nes temperatūra keptuvėje bus pasiskirsčiusi netolygiai, bet ir dalis maisto iš keptuvės kris ant viryklės. O tai gresia nuobodžiu ir ilgu pridegusių nešvarumų grandymu.

7. Per daug prieskonių

Žinoma senolių išmintis – mažiau yra daugiau – tinka ir virtuvėje. Pasitaiko, kai užmerkus akis ir įsidėjus gabalėlį maisto į burną, neįmanoma atspėti, ką valgai – gausybė prieskonių užgožia visą patiekalo skonį. Todėl rekomenduojama nors retkarčiais dėti tik tiek prieskonių, kad jie neužgožtų patiekalo ir jo ingredientų skonio bei leistų pasimėgauti natūralumu.

8. Ne troškinama, bet verdama

Dėl laiko stokos dažnas maistą verda, todėl, pavyzdžiui, mėsa tampa kietesnė ir sausesnė. Troškinamas maistas turi sodresnį skonį, be to, užtruksite tik keliolika minučių ilgiau, o maistas bus kur kas sultingesnis. Jeigu vis dėlto laiko gaminimui trūksta, galima pasirinkti tokią mėsą, kurios gaminimui prireiks vos kelių minučių – kalakutieną ar vištieną.

9. Naudojami netinkami produktai

Kiekvienas maisto produktas, kaip ir bet kuris kitas daiktas buityje, turi savo sudėtį bei paskirtį, todėl prieš naudojant, reikėtų išsiaiškinti, su kuo jis labiausiai dera. Pavyzdžiui, dažnai neįsigilinama, kam ir koks aliejus naudojamas. Pavyzdžiui, rapsų aliejus labiausiai tinkamas naudoti gaminant spurgas, o aukščiausios rūšies pirmo spaudimo alyvuogių aliejus tinka tik salotoms – kaitinamas praranda savo naudingiausias savybes. Pasak G. Andriuškevičiaus, taip pat reikėtų nepamiršti. kad nors šaldyti galima beveik visus maisto produktus, bet atšildžius ypač smulkiai supjaustytas daržoves ar virtus ryžius, jie bus praradę ir savo skonį, ir konsistenciją, tad jau bus nelabai tinkami naudoti.

10. Nesilaikoma higienos

Kartais taupant laiką ant vienos lentelės pjaustoma mėsa, daržovės, o galiausiai – ir vaisiai ar koks kitas skanėstas. Gaminant maistą labai svarbu ne tik kiekvienam produktui naudoti švarią lentelę, plauti rankas, bet ir palaikyti bendrą švarą visoje virtuvėje, o ypač šaldytuve. Laikantis higienos normų nesidaugins bakterijos, tad nekils pavojus apsinuodyti maistu.