1963 m. filharmonijos Didžiojoje salėje iškilo nauji neobarokinio stiliaus, 3 manualų ir pedalų bei 52 registrų vargonai

LNF karališko instrumento jubiliejinis koncertas

Lietuvos nacionalinė filharmonija (LNF) kviečia pagerbti Didžiuosius koncertinius vargonus, kurie 2013-aisiais švenčia 50 metų jubiliejų, ir prisiminti jų ypatingą istoriją.

Spalio 16 d. Filharmonijos Didžiojoje salėje prabils karališkuoju tituluojamas muzikos instrumentas – vargonai. Jais gros kviestinė prancūzų atlikėja Sophie-Veronique Cauchefer-Choplin, kuri nuo 1985 m. yra Šv. Sulpicijaus (Saint-Sulpice) – vienos gražiausių ir antros pagal dydį bažnyčios Paryžiuje – vargonininkė. Ji taip pat dėsto vargonų atlikimo meną ir improvizaciją Karališkajame muzikos koledže Londone. Šventinio koncerto programoje skambės J. S. Bacho, C. Francko, A. Renaud, J.-J. Grunenwald, D. Bédard’o, Ch.-M. Widoro kūriniai ir originalios improvizacijos.

Prieš koncertą Filharmonijos Mažojoje salėje įvyks išskirtinis pokalbis-susitikimas su žymiais Lietuvos vargonininkais Leopoldu Digriu ir Renata Marcinkute-Lesieurbus.

Vargonų istorija pagrindinėje Lietuvos koncertų salėje prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai į Filharmoniją iš vienos uždarytos Vilniaus bažnyčios buvo perkelti dviejų manualų (klaviatūrų) pneumatiniai vargonai. Tačiau XX a. 6-ajame dešimtmetyje buvo nuspręsta Didžiojoje salėje pastatyti naujus vargonus. Tuo tikslu buvo pakviesta įmonė „Alexander Schuke Orgelbau Potsdam“, ilgametėmis tradicijomis pasižyminti vokiečių vargondirbių įmonė, įsteigta dar 1820 m. ir sėkmingai dirbanti iki šiol visame pasaulyje. Jų pastatyti vargonai gaudžia Magdeburgo katedroje Vokietijoje, Šv. Gvadelupės bazilikoje Mechike, puikus instrumentas įrengtas prestižinėje Leipcigo koncertų salėje „Gewandhaus“.

Taip 1963 m. Filharmonijos Didžiojoje salėje iškilo nauji neobarokinio stiliaus, 3 manualų ir pedalų bei 52 registrų vargonai, kurių dispoziciją ir menzūras parengė H. J. Schuke, prospektą sukūrė W. Richteris, vargonus intonavo H. Wallbrechtas ir R. Nehmas.

Filharmonijos vargonų atidarymo koncertas vyko 1963 m. lapkričio 4 d. Jame grojo vargonininkas W. Schettelichas iš Leipcigo. Antrąjį atidarymo koncertą vargonavo Leopoldas Digrys. 1964 metais tos pačios firmos mokomieji vargonai buvo sumontuoti ir Konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos) Vargonų salėje.

Na, o patys pirmieji vargonai Lietuvoje jau minimi prieš 600 metų. 1408-ųjų balandžio 11-ąją Marienburgo kryžiuočių pilies iždininko knygoje įrašyta žinia šiandien laikoma seniausiu rašytiniu paminėjimu Lietuvos vargonų istorijoje. Didysis (Vokiečių) ordino magistras Ulrichas von Jungingenas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto žmonai kunigaikštienei Onai atsiuntė ypatingos prabangos dovanas – klavikordą ir portatyvą, kurie tais laikais prilygo aukštųjų technologijų instrumentams.

Šiandien Lietuvoje yra apie 500 vargonų, kurių seniausieji įrengti XVII a. pabaigoje. Penktadalis visų vargonų yra XX a. instrumentai, tarp kurių – ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje stovintis muzikos instrumentų karalius.

Parengta pagal LNF informaciją