Baltijos šalys – trys sparčiausiai pagal populiaciją mažėjančios valstybės Europos Sąjungoje.
Tokius rezultatus pateikė nauja Eurostato ataskaita, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas.
Labiausiai 2012 metais sumažėjo Latvija – 1,06 proc., toliau rikiuojasi Lietuva – 1,03 proc., Estijos populiacija sumažėjo 0,68 procento.
Lietuva 2012 metais neteko 31,7 tūkstančio, Latvija - 21,1 tūkstančio, Estija – 9 tūkstančių gyventojų. Pagal negatyvios migracijos duomenis Baltijos šalys taip pat atsidūrė aukščiausiose pozicijose, tiesa, čia visas jas pralenkė Airija.
Trys Baltijos šalys pateko tarp vienuolikos ES narių, kuriose mažėja gyventojų. Septyniolikoje šalių 2012 metais žmonių padaugėjo, labiausiai – Liuksemburge, Maltoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
2012 metais Europos Sąjungoje gyveno 505,7 milijonų gyventojų, daugiau kaip milijonu mažiau nei ankstesniais metais.
Eltos inf.
Pabandykime paanalizuoti šią statistiką. 2012 metais Lietuva dėl emigracijos prarado 21 300 žmonių. Galima būtų teigti, jog šie praradimai yra laikini – tie žmonės tiesiog dirba ir gyvena kitose šalyse. Tačiau per pastaruosius dešimt metų laikina emigracija tapo stabilia tendencija – per šį laikotarpį išvyko 345.000 daugiau žmonių nei sugrįžo. Naujausioje EUROSTAT statistikoje Lietuvą pagal emigracijos mastą lenkia Airija. Iš 1000 Airijos gyventojų išvyko 7,6 proc., o mūsų rodiklis – 7,1 proc. Tačiau Airijoje gimsta daugiausiai vaikų Europoje –15,7 proc., skaičiuojant 1000-iui gyventojų. Net esant didelei emigracijai, 2012 metais Airijoje žmonių padaugėjo – gimė daugiau, nei emigravo. Tuo tarpu Lietuvoje praeitais metais gimė 30 459 žmonės, o mirė 40 938, demografinis nuostolis – minus 10 479. Galima paminėti ir kitus liūdnus skaičius: 2012 metais 1018 žmonių nusižudė, o 1346 žuvo autoavarijose, paskendo, apsinuodijo alkoholiu arba žuvo statybose. Priešlaikinių mirčių labai daug.
Ar įmanoma pakeisti šias tautos fizinio nykimo tendencijas? Ką galėtų padaryti valdžia, ir kaip galėtų prisidėti visuomenė? Akivaizdu, jog būtina apie trečdalį Lietuvos gyventojų gelbėti nuo skurdo. Sutikite, jog emigruoja patys ryžtingiausi iš tų, kurie nebesitiki susikurti geresnio gyvenimo Lietuvoje. Socialdemokratinė diržų veržimosi politika šiuo atveju nepadės, ji tik stiprina nepasitikėjimą ateitimi bei neteisingumo jausmą. Aišku, kad Lietuvos provincijai labai reikia investicijų iš šalies. Pastebime, kaip valdžia džiaugiasi kasmet virš milijardo litų investuodama į kelius, tačiau šios investicijos nemažina socialinės atskirties bei jaunų žmonių nedarbo lygio. Keistai skamba optimistiniai pranešimai, kad Lietuvos ekonomika grįžo į prieškrizinį lygį, kai nepastebima, jog per ketverius metus Lietuvos gyventojų sumažėjo 200.000, o realus vidutinis darbo užmokestis, lyginant su 2008 metais, susitraukė 16 proc. Kita vertus, pastebime, kad aktyviau veikia nevyriausybinės organizacijos, pavyzdžiui, vykdomos savižudybių prevencijos akcijos. Savanoriai pradeda veikti, nelaukdami išmintingesnių valdžios sprendimų, tai gera tendencija.