Tai ne utopija – tokia misija įmanoma, nustatė Vyriausybės specialistai.
Integruotas kultūrinis ugdymas, lygias teises užtvirtinanti teisinė bazė, regionų atskirties mažinimas – tokios strateginės ambicijos ateities Lietuvai skambėjo iš kultūros ir žmogaus teisių organizacijų atstovų Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2050“ ambicijų kūrimo dirbtuvių metu.
Dalyviai sutarė, kad valstybės pažangos pagrindu turėtų tapti per visas sritis užtikrinama socialinė lygybė bei sąmoningo, kritiško ir kūrybiškai mąstančio žmogus ugdymas per nuolat tobulinamą švietimo sistemą.
Pasak organizacijų atstovų, kritiškai ir kūrybiškai mąstantis žmogus yra pagrindas kurtis progresyviai valstybei.
„Atskirtis tarp miestų ir regionų, privataus ir valstybinio švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros vis dar yra didelė problema. Raktiniai žodžiai turėtų būti empatija“, – susitikimo metu atskleidė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius, Valstybės pažangos tarybos narys Arūnas Gelūnas.
Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos direktorė Gaja Šavelė pabrėžė pilietiškumo svarbą.
Renginio dalyvių nuomone, socialiai lygioje visuomenėje visi žmonės, nepaisant jų gebėjimų ir konteksto, turi vienodas galimybes veikti, įsiprasminti ir jaustis oriai.
Seimo narė, Laisvės frakcijos atstovė Monika Ošmianskienė informavo, kad lygių galimybių padėtis Lietuvoje po truputį gerėja.
Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ rengiama naudojant inovatyvų ateities įžvalgų (angl. foresight) metodą.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]