7 priežastys, kodėl Ukraina reikalinga Europos Sąjungai

Ekspertai.eu bandė apžvelgti svarbiausias priežastis, dėl kurių Ukraina galimai reikalinga Rusijai. Pabandykime paanalizuoti, kuo Ukraina naudinga ir kam reikalinga Europos Sąjungai, remdamiesi realclearworld.com, „Deutsche Welle“ ir kitais šaltiniais.

1. Kas naudinga ir Rusijai, ir ES, – tai, kad Ukraina yra riba tarp šių dviejų įtakos zonų, – pačiai Ukrainai visai nenaudinga. Tuo naudojasi ir ES.

Pirmoji Ukrainos himno eilutė tarsi užprogamavo šalies likimą savo niūriu konstatavimu: „Ukraina dar nemirė“ (Ще не вмерла Українa). Šalies himno žodžiai paimti iš 1863 m. parašyto ukrainiečių poeto, etnografo Pavlo Čubinskio (1839–1884) eilėraščio.

1991 m. rugpjūčio 24 d. paskelbusi Nepriklausomybės deklaraciją, politinį dialogą su ES Ukraina pradėjo gana vėlai, 1994-aisiais, kai šalies vyriausybė paskelbė, kad integracija į ES – pagrindinis Ukrainos užsienio politikos tikslas. Tačiau Rusijos dėka Ukrainos politinis dialogas su ES visąlaik buvo pristabdomas, nors įvairūs provakarietiški politikai šalį atvesti į Europos Bendriją žadėjo dar 2007–2011 m. Vis dėlto bandymas Ukrainą kaip „pakraštį“ įstumti į ES nepavyko ir po 2013 m. lapkričio 28–29 d. aukščiausio lygio ES vadovų susitikimo Vilniuje.

2. ES savo ideologijai skleisti naudoja tai, kas lengvai veikia mases: roko muziką (prie to prisideda ir kai kurie Lietuvos muzikantai), sporto įžymybes (pasaulio bokso čempionus brolius Vitalijų ir Vladimirą Klyčko), politinius kankinius (Juliją Tymošenko), kitaip tariant, laiko patikrintas priemones, kurias I–II a. gyvenęs romėnų poetas Juvenalis įvardijo fraze panem et circenses (lot. „duonos ir žaidimų“).

Be abejo, ES propagandai nemažą atsvarą daro priešingos stovyklos oponentų leksika: daugelis Rusijos politikų – nuo prezidento Vladimiro Putino iki jo oponento Aleksejaus Navalno – rusus ir ukrainiečius vadina „viena tauta“.

3. Silpstančiai ES ekonomikai nauja jos narė Ukraina būtų didelė ekonominė parama.

Maždaug po trečdalį Ukrainos eksporto keliauja į Rusiją ir ES, apytiksliai tiek pat Ukraina iš šių dviejų blokų gauna ir importo. Norėdama labiau prie savęs pririšti Ukrainą, ES (kol kas nelabai sėkmingai) bando nukonkuruoti Rusiją dujų importo srityje. ES atstovai kaip Lietuvoje, taip ir Ukrainoje ieško alternatyvos siūlydami ieškoti skalūnų dujų. Tuo tikslu įsteigtas ir „Chevron“ biuras Kijeve.

4. ES reikalinga derlingiausia žemė Europoje, esanti Ukrainoje.

Derlingąsias Ukrainos žemes knygoje „Plėšiniai“ aprašė Tarybų Sąjungos vadovas Leonidas Brežnevas (1906–1982). Tai net 43 mln. hektarų žemės, apie kokią ES investuotojai gali tik pasvajoti.

5. ES, į savo glėbį priėmusi Ukrainą, laimėtų geopolitinį mūšį prieš Rusiją.

1997 m. knygoje „Didžioji šachmatų lenta: Amerikos pirmenybė ir jos geostrateginiai imperatyvai“ JAV politikas, politologas Zbigniewas Brzezinskis (gim. 1928 m.) rašė: „Ukraina, nauja ir svarbi erdvė Eurazijos šachmatų lentoje, yra geopolitinis atsparos taškas, nes jos kaip nepriklausomos valstybės egzistavimas padeda transformuoti Rusiją. Be Ukrainos Rusija nustos būti Eurazijos imperija. Rusija be Ukrainos taptų azijietiška imperija, įsivėlusia į konfliktus, kilusius Centrinėje Azijoje, kur nepriklausomybę atgavusias šalis palaiko pietuose esančios islamiškosios kaimynės. Kinija taip pat nenorėtų, kad Rusija dominuotų Centrinėje Azijoje, tačiau jei Maskva atgautų Ukrainos kontrolę, o per ją – priėjimą prie Juodosios jūros, Rusija automatiškai vėl taptų galinga imperine valstybe nuo Europos iki Azijos. Ukrainos nepriklausomybės praradimas turėtų tiesiogines pasekmes Centrinei Europai, o suvienytosios Europos rytų pakraščio geopolitiniu atsvaros tašku taptų Lenkija“ (p. 54).

6. ES neramumai Ukrainoje nenaudingi.

Kaip „Deutsche Welle“ interviu sakė ispanų fizikas, buvęs NATO generalinis sekretorius (1995–1999 m.) ir ES atstovas užsienio politikai ir saugumui (1999–2009 m.) Francisco Javieras Solana de Madariaga (gim. 1942 m.), „niekas nėra suinteresuotas, kad Ukrainoje vyktų neramumai“.

„Esu labai sunerimęs dėl įvykių Ukrainoje. Bandau pažvelgti, kaip būtų galima suorganizuoti derybas. Dalyvavau 2004 m. Oranžinės revoliucijos metu vykusiose derybose, kuriose ES pasiekė savo. Dabar derybos būtų kur kas sudėtingesnės, tačiau pabandyti verta. Mes turime pabandyti surasti mechanizmą, kuris išspręstų problemą iki 2015 m. prezidento rinkimų. Anksčiau nei po metų jie Ukrainoje neįmanomi“, – sakė F. J. Solana de Madariaga.

7. ES pasirengusi gausiai investuoti į Ukrainą, nes ši jai visokeriopai naudinga.

Tarsi šios apžvalgos summa summarum galėtų būti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pareiškimas, kuriame teigiama, kad į Ukrainą pasirengta investuoti didžiules sumas, „kad tik ji būtų išgelbėta“.

Ukrainai „gelbėti“ TVF turėtų skirti apie 24 mlrd. JAV dolerių, kurie būtų skirti biudžeto deficitui ir kitoms skoloms padengti. Artimiausiu metu Ukrainai gresia naujos kelis milijardus dolerių siekiančios skolos iš Rusijos.

Pasak qz.com, kad ir kas „išgelbėtų“ Ukrainą – ES ar Rusija, labiausiai išloštų (bent finansiškai) pati Ukraina.