Lietuvos Respublikos prezidentas, lydimas krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio ir kariuomenės vado generolo majoro Valdemaro Rupšio, rugsėjo 17 d. aplankė ne tik Ruklos įgulos karius, bet ir čia atgrasymo ir gynybos tikslais dislokuotą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę. Nuo 2017 m. pradžios Lietuvoje dislokuota grupė šiandien yra integruota į Lietuvos kariuomenės mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“ .
Bataliono kovinės grupės pagrindą sudaro kariai iš Vokietijos. Šioje rotacijoje taip pat dislokuoti Belgijos, Čekijos, Nyderlandų, Norvegijos kariai ir Islandijos atstovas.
Gaižiūnų poligone šalies vadovui ir krašto apsaugos vadovybei Lietuvos ir NATO priešakinių pajėgų kariai pademonstravo taktines sveikumo pratybas, aprodė karinę techniką.
„Esame dėkingi Vokietijai už lyderystę, užtikrinant visos Europos saugumą, ir už atsakomybę vadovauti NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje, kuris tapo neatsiejama mūsų gynybos dalimi. Šios pajėgos mūsų šalyje demonstruoja tvirtą Aljanso narių solidarumą, padėdamos užtikrinti Lietuvos, regiono ir viso Aljanso saugumą“, – po pratybų stebėjimo teigė prezidentas.
Per daugiau nei dvejus metus NATO batalione rotuodamiesi jau yra tarnavę per 8 tūkst. sąjungininkų karių iš devynių NATO valstybių.
Dislokavęsi Lietuvoje NATO kovinės grupės kariai nuolat aktyviai treniruojasi, dalyvauja visose svarbiausiose Lietuvoje vykstančiose pratybose. Be to, NATO bataliono kariai užmezgė puikius ryšius net tik su Lietuvos kariais, bet ir su vietos bendruomenėmis, mokyklomis, savivaldybėmis. Jie aktyviai dalyvauja įvairiuose kultūriniuose ir socialiniuose projektuose, šalies istorinių ir valstybių švenčių minėjimo renginiuose.
Visuomenės apklausos duomenimis, 76 proc. respondentų teigia, kad bataliono kovinė grupė padeda atgrasyti priešiškai nusiteikusias valstybes.
Lietuvoje dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas yra tiesioginis atsakas į agresyvius ir provokacinius karinius Rusijos veiksmus prie NATO teritorijos sienų, kurie lėmė stabilumo ir saugumo susilpnėjimą, didesnį saugumo situacijos nenuspėjamumą ir saugumo aplinkos pokyčius. Sprendimas dislokuoti NATO priešakinių pajėgų batalionus prieš Rytinių NATO sienų buvo priimtas 2016 m. liepą Varšuvoje NATO viršūnių susitikime Baltijos šalių ir Lenkijos prašymu.
Šaltinis: KAM
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]