A.Lebedko: Baltarusijoje viskas paprasta – vienas veidas, vieni A. Lukašenkos ūsai visas 24 valandas per parą

Liepos 3-iąją Baltarusijai minint Nepriklausomybės dieną Baltarusijos Jungtinės piliečių partijos vadovas Anatolijus Lebedko sako, jog būtų pernelyg drąsu sakyti, kad šalis yra nepriklausoma.

"Jeigu kalbėtume apie tai, kaip jaučiuosi asmeniškai, tai galiu pasakyti, kad net būdamas keturis mėnesius KGB izoliatoriuje jaučiausi esąs laisvas žmogus, tačiau, jeigu galvoje turėsime šalies nepriklausomybę, to pasakyti negalėčiau. Aliaksandras Lukašenka per dvidešimtmetį sukūrė tokią sistemą, kuri šiandien atsidūrė ant išlikimo ribos. Be to, šalis tapo labai priklausoma kad ir nuo tos pačios Rusijos. Pirmiausia tai ekonominė priklausomybė. Taigi pasakyti, kad šiandien Baltarusija yra nepriklausoma šalis būtų pernelyg drąsu ir perdėta", - radijo „Laisvoji banga" laidoje „Ryto tema" sakė A. Lebedko.

Jis pažymėjo, kad 95 procentai baltarusių nori gyventi atskirame bute, o ne bendrabutyje, ir apie tokį nepriklausomumą galime kalbėti.

"Tačiau tai nėra A. Lukašenkos nuopelnas, tai greičiausia pasekmė veiksmų, kuriuos atliko nepriklausomybės šalininkai. Manau, kad A.Lukašenka jau seniai pralaimėjo strateginį mūšį. Kovą dėl to, kur mes turime toliau eiti - atgal į Sovietų Sąjungą ar europietiškos nepriklausomos Baltarusijos link. (...) Šiandien Baltarusijos prezidentas nėra pajėgus laimėti nė vienų rinkimų: nei prezidento, nei parlamento. Ir tai nėra vien tik opozicijos nuomonė. Tai yra valdžios vykdomos ekonomikos politikos pasekmė. Anksčiau veikė pakankamai sėkminga socialinė sutartis. Bet kodėl ji buvo sėkminga? Todėl, kad A.Lukašenkos režimas gaudavo dotacijų iš Rusijos Federacijos, kurios sudarydavo beveik 15-16 procentų bendrojo vidaus produkto. Tai apie 50 procentų biudžeto. Visa tai būdavo, kaip liaudyje sakoma, už dyką. Bet ši socialinė sutartis stringa jau nebe pirmus metus. Rusija nebegali tiek daug pinigų skirti A.Lukašenkos režimui. Dėl to nuo A.Lukašenkos nusisuka ne tik tie 35 procentai proeuropietiškos demokratijos šalininkų, tačiau ir ankstesni jo bendražygiai.

Žmonės daug kuo nepatenkinti. Jiems nepatinka maži atlyginimai, nors oficiali statistika ir skelbia, kad jie siekia daugiau kaip 500 JAV dolerių. Bet tai tik oficiali statistika. Suraskite man žmonių Baltarusijoje, kurie gauna 500 dolerių per mėnesį. Be to, kai atvažiuojame į Vilnių, į Druskininkus matote, kur dažniausiai eina statistinis baltarusis - į "Maxima". Jis čia perka mėsą, nes Lietuvoje pigiau. Taip pat kavą, arbatą ir daugybę kitų produktų, kurie šiandien čia daug pigesni nei Baltarusijoje. Ir tik viena problema - tai siena.

Dar vienas sunkumas A.Lukašenkai - žmonių nuovargis . Kai šalį dvidešimt metų valdo tas pats žmogus, nesuteikiantis galimybės permainoms, žmonės pavargsta. Atsirado psichologinio nuovargio veiksnys. Mes prisimename sėkmingus valdytojus, tokius kaip Margaret Tečer, Helmutas Kolis, kurie valdė po 15-16 metų, tačiau atėjo laikas, kai žmonės pasakė, jog reikia pokyčių. Todėl ir Baltarusijoje pirmiausia, sakyčiau, atsirado psichologinis nuovargis nuo A.Lukašenkos, antra - jis sukūrė į akligatvį vedančią ekonominę sistemą. Ji veikia tik tuomet, kai turite labai pigių dujų, 3,5 karto pigesnių nei Lietuvoje, tuomet kai yra pigi nafta, ir kai Rusijos rinka priima baltarusiškus produktus nepaisydama jų kokybės, interviu "Laisvajai bangai" sakė Baltarusijos opozicionierius.

Į klausimą, ar Baltarusijos ir Rusijos santykiai nebėra tokie, kokie buvo anksčiau, jis atsakė, kad tarp Vladimiro Putino ir A.Lukašenkos jau seniai prabėgo juoda katė. "Jeigu žvelgtume žmogiškai, manau, kad tai paprasčiausiai du žmonės, kurie nekenčia vienas kito. Bet yra kelios svarbios aplinkybės - Rusija bando investuoti į teritoriją. V.Putinui svarbu sujungti žemes, juosiančias Rusiją. Tai yra jo strateginis projektas. Rusija supranta, kad su Lukašenka Baltarusija nepateks į Europą. Tai kaip laivas su pramušta skyle dugne, kuris jei paskęs, tai paskęs prie Rusijos krantų. Todėl, nors ir nėra asmeninio pasitikėjimo ar simpatijų, Rusija supranta, kad Baltarusija svarbi skleidžiant savo įtaką buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje", - sakė A. Lebedko.

Jo teigimu, žmonės nežino, kas yra opozicija Baltarusijoje. "Štai mes dabar su jumis esame radijuje, Baltarusijoje aš negaliu reikšti savo nuomonės net tose radijo stotyse, kurios nėra valstybinės. Opozicijos niekas nekviečia. Radijas, kuris per 2010-ųjų prezidento rinkimus sugebėjo pareklamuoti du opozicijos kandidatus, iškart po rinkimų kampanijos buvo uždarytas. Taigi žmonėms nėra galimybės sužinoti apie opoziciją. Menkutė galimybė atsiranda tik prieš pat rinkimus. Lietuvoje atrodo keista, kai radijuje ar televizijoje pateikiama tik vienos pusės nuomonė, tačiau Baltarusijoje viskas paprasta - vienas veidas, vieni A. Lukašenkos ūsai visas 24 valandas per parą. Nors visi išlaiko valstybinį radiją ir televiziją, tačiau išsakyti savo pozicijos negali. Pavyzdžiui, gegužės 7-ąją mes visiems išsiuntėme prašymus leisti surengti protesto akcijas, tačiau nė vienas prašymas nebuvo patenkintas, ir taip vyksta visoje šalyje jau metų metus. Todėl yra didžiulė problema, kaip opozicijai perduoti savo žinią, kad jie žinotų, ką mano ir ką veikia opozicija.

A.Lebedko žiniomis, šiandien Baltarusijoje yra 13 politinių kalinių. Dar dvi bylas nagrinėja teismas. "Kalbant apie Baltarusijos teismus, reikia suprasti, kad atvykę į Minską ir pamatę didžiulį pastatą su užrašu "Aukščiausiasis teismas", turite suprasti, kad tai nieko nereiškia. Teisme galioja „telefoninė teisė", kuri paklūsta vienam žmogui. Labai baisu, kai viskas priklauso nuo vieno žmogaus. Visus teisėjus skiria A.Lukašenka. Visus jėgos struktūros vadus skiria A.Lukašenka, kaip ir visus parlamentarus. Taigi Baltarusijoje teismas ir parlamentas yra tik A.Lukašenkos administracijos skyriai. Represinė mašina visuomet dirba... Taip, pas mus jau nebegrobia ir nežudo politikų kaip tai buvo 1999-aisiais, kai buvo nužudyti Viktoras Gončiaras, Jurijus Zacharenka, verslininkas Krasovskis ir žurnalistas Zavadskis, bet pas mus visuomet kas nors sėdi kalėjime. Ir visi jie yra A.Lukašenkos oponentai.

Politinė lygybė A. Lukašenkai neegzistuoja. Vis gi šiandien A.Lukašenka nori grįžti į tą santykių su Europos Sąjunga nišą, kuri buvo iki 2010 prezidento rinkimų. Tuomet A.Lukašenka naudojosi dvigubo šantažo taktika. Jis važiuodavo į Rusiją ir sakydavo, kad jeigu nebus pigių dujų ir naftos ir atviros rinkos baltarusiškai produkcijai, jis pasuks į Europą. Tai Rusiją paveikdavo. Tuo pat metu jo diplomatai, atvažiavę į Briuselį, sakydavo, kad, jei jūs neužmerksite vienos akies ir neužsidengsite vienos ausies dėl to, kas vyksta Baltarusijoje su žmogaus teisėmis, tai lenkai ir lietuviai turės kovoti su meška, atėjusia iš Rusijos. Taigi ši dvigubo šantažo taktika atnešdavo ir politinių ir, svarbiausia, ekonominių dividendų. Tačiau po 2010 metų prezidento rinkimų atšalo santykiai su Europa ir Jungtinėmis Valstijomis, todėl vėl panaudoti šantažo strategijos nebegalima. A.Lukašenka jaučia, kad nėra apsaugotas nuo ekonominės ekspansijos, kuri yra jaučiama iš Rusijos pusės. Baltarusijos prezidentas supranta, kad tai yra ne tik ekonominis, tačiau ir politinis jo susilpnėjimas. Pagrindinė užduotis dabar jam - grįžti į tuos santykius, kurie buvo iki 2010-ųjų prezidento rinkimų, ir tikriausiai todėl jis privalės susitaikyti su tuo, kad kažkas turės vykti Rytų partnerystės susitikimą kaip jo atstovas.

Eltos inf.