Premjeras Algirdas Butkevičius mano, kad dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybų visuomenės reikia atsiklausti dar kartą – esą reikalingas dar vienas referendumas.
Anot jo, pernai įvykęs referendumas buvo tik dėl buvusio projekto, o pasikeitus jėgainės statybos sąlygoms neva reikėtų ir vėl klausti Lietuvos gyventojų nuomonės.
„Referendumas buvo organizuojamas dėl konkretaus ankstesnio projekto, kai buvo pateikta informacija, kiek tas objektas turėtų kainuoti Lietuvai. Dabar, tikriausiai girdėjote, kaina gerokai yra mažesnė, nei anksčiau buvo pateikta buvusios vyriausybės. Gerbiant visuomenę, manau, vėl bus reikalingas referendumas, turėsime atsiklausti žmonių“, – aiškino A. Butkevičius.
Anot jo, prieš referendumą būtina „kuo aiškiau informuoti visuomenę apie atominės jėgainės sąnaudas, sąlygas ir privalumus“.
„Pirmiausia turi būti suprasta, kad reikia labai aiškiai pasakyti visuomenei, kokia galima kaina, kokia galima rizika, investuotojų ir regioninių partnerių reikalavimai. Reikia išdėstyti situaciją Baltijos energetikos rinkoje, kokiais keliais Lietuva integruojasi į Vakarų rinką ir energetikos sistemą ir taip toliau. (...) Manau, kai viskas yra visuomenei pateikiama ir paaiškinama, vyksta visiškai kitokia diskusija, (...) visuomenės reakcija būna pamatuota ir suprantama“, – dėstė premjeras.
Eltos, „ekspertai.eu“ inf.
Premjero Algirdo Butkevičiaus kalbos ir iniciatyvos Lietuvos piliečiams niekada neatrodo rimtai – jos visada sukelia šypseną. Iš ryto jam gali atrodyti, kad referendumas reikalingas, į pavakarę – kad pakaktų apklausos, o prieš miegą – gal užtektų ir kokio nors tarppartinio susitarimo AE statybų klausimu. Premjeras, švelniai tariant, nusišneka, aiškindamas, kad „Referendumas buvo organizuojamas dėl konkretaus ankstesnio projekto, kai buvo pateikta informacija, kiek tas objektas turėtų kainuoti Lietuvai. Dabar, tikriausiai girdėjote, kaina gerokai yra mažesnė, nei anksčiau buvo pateikta buvusios vyriausybės. Gerbiant visuomenę, manau, vėl bus reikalingas referendumas, turėsime atsiklausti žmonių“. Visų pirma, nei iki įvykusio referendumo jokio konkretaus projekto, juo labiau – kainų niekas nematė, kaip ir paties A. Kubiliaus projekto, kurio tikriausiai ir nebuvo. Viešojoje erdvėje visuomenė girdėjo tik ankstesnės vyriausybės tuščiavidurę beletristiką ir agitaciją apie energetinę Lietuvos nepriklausomybę, o žydruosiuose ekranuose matė tik reklaminius propagandinius Algimanto Čekuolio vaizdo klipus neva apie nieko nekainuojantį Lietuvai projektą, už kurį mokės „japonai“.
Numatyti partneriai: Lenkija, Estija bei Latvija, to „garsiojo“ energetinio projekto su konkrečiais paskaičiavimais kaip ir lietuviai irgi nematė, dėl ko ir atsisakė jame dalyvauti (mandagiai padėjo jį į tolimus stalčius). Jei anuomet buvo aiškinama, kad projektas ir AE statyba nieko nekainuos Lietuvai, kaip suprasti premjero mintį, kad dabar „kaina yra gerokai mažesnė“. Neteko matyti nei ankstesnės kainos, nei gerokai mažesnės, kaip ir paties projekto, kurio energetikos ministras negali parodyti. Tiesa, vakar žiniasklaidai jis prasitarė, kad projektą ketinama parengti ir parodyti galimiems partneriams latviams ir estams lapkričio mėnesį. Kai jį parodys, gal ir bus prasminga pradėti šnekėti, o šiandien postringauti apie būsimą referendumą dėl nežinia ko – tuščias laiko gaišinimas.
Lietuvių smulkiojoje tautosakoje yra gana sodri ir švanki patarlė tokiems plepiams ir jų pliurpalams apibūdinti: „Prisiminė nabašnikas nusipersti.“