Afganistano karo pamokos gali būti naudingos ir kare Ukrainoje

Užfiksuota, kaip išvyksta paskutinis JAV karinis lėktuvas po karo Afganistane.

Lietuvos dalyvavimas kare Afganistane – tai ne tik puslapis šalies kariuomenės istorijoje, bet ir svarbus politinis bei geopolitinis ženklas. Nuo 2002 m. pabaigos, kai pirmieji Lietuvos specialiųjų operacijų kariai „Aitvaras“ prisijungė prie JAV vadovaujamos misijos „Enduring Freedom“, Lietuva demonstravo, jog yra pasirengusi ne tik kalbėti apie vertybes, bet ir prisiimti rizikas bei atsakomybę.

2005 m. Lietuvai tapus viena pirmųjų NATO naujokių, prisiėmusių realią karinę atsakomybę Afganistane, buvo peržengta riba tarp politinio deklaratyvumo ir tikro įsipareigojimo. Goro provincijos atkūrimo grupės (PRT) vadovavimas 2005–2013 m. buvo ambicingas ir sudėtingas projektas – sujungęs karinę, civilinę, diplomatijos ir net švietimo dimensijas. Tai buvo viena didžiausių ir rizikingiausių Lietuvos tarptautinių operacijų.

Pasididžiavimą kelia faktas, kad net ir dalyvaujant konflikte, kuriame dominavo didžiosios pasaulio galios, Lietuva sugebėjo išlaikyti savo misijos pusiausvyrą – padėjo vietos gyventojams, plėtojo infrastruktūrą, statė mokyklas, o Goro provincija buvo laikoma viena saugiausių Afganistano regionų.

Skaičiai kalba patys už save: per du dešimtmečius tarnavo apie 5000 Lietuvos karių. Ir nors karas pareikalavo vienintelės gyvybės – seržanto Arūno Jarmalavičiaus – šis skausmingas netekimas visam laikui įrašė jo vardą į mūsų istorinės atminties audinį.

Tačiau Afganistano misijos pabaiga 2021 m. birželį kartu kelia ir sunkius klausimus. Kas buvo pasiekta? Ką praradome? Ar tikrai buvo verta? Šie klausimai aktualūs ne tik JAV ar NATO lyderiams, bet ir Lietuvai – mažai, bet aktyviai šaliai, kuri parodė, kad solidarumas nėra tuščias žodis.

Lietuvos indėlis į Afganistano karą buvo disproporciškai didelis, turint galvoje mūsų valstybės dydį, kariuomenės resursus ir finansines galimybes. Tačiau šis indėlis nebuvo tuščias. Tai buvo kaina, kurią mokėjome už dalyvavimą pasaulinėje saugumo architektūroje. Ir tai buvo patirtis, kurią privalome vertinti ne tik skaičiais ar apdovanojimais, bet ir sąžininga istorine refleksija.

Šiandien, kai visas pasaulis susitelkęs ties Ukraina ir siekia teisingumo, Afganistano karo pamokos neturi būti pamirštos. Jos privalo išlikti mūsų strateginiame mąstyme, mūsų politinėje atmintyje ir mūsų karių parengime.

Afganistano karo pamokos gali būti naudingos kare Ukrainoje – tiek planuojant logistiką, tiek suprantant kultūrinius skirtumus, tiek vystant civilinę paramą karo zonoje. Nes tai buvo karas, iš kurio išėjome ne kaip stebėtojai, o kaip pilnateisiai dalyviai. Ir tai yra faktas, kurį turi žinoti kiekvienas, kuriam rūpi Lietuvos vieta pasaulyje.