AGATA: Už 2013 metus paskirstymui surinkta rekordinė kompensacinio atlyginimo suma

Autoriams, atlikėjams bei fonogramų ir audiovizualinių kūrinių gamintojams už jų darbų kopijavimą į tuščias laikmenas ir įrenginius už praėjusius metus bus išdalinta daugiau kaip 9 mln. Lt kompensacinio atlyginimo. Tai net 4 mln. Lt daugiau nei buvo išmokėta pernai. 2011 metais analogiška kompensacija turinio kūrėjams siekė 175 tūkst. Lt. Šiuos skaičius pranešė už atlyginimo surinkimą ir paskirstymą atsakinga Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA.

Iš viso paskirstymui surinkta kompensacinio atlyginimo suma yra daugiau nei 12 mln. 300 tūkst. Lt. Vadovaujantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, ketvirtadalis šios sumos (3 mln. 081 tūkst. Lt) pasieks turinio kūrėjus netiesiogiai, skiriant juos Kultūros ministerijos kuruojamoms Kūrybinės veiklos ir Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms.

Atlyginimo surinkimo, mokėjimo ir grąžinimo sąnaudos už 2013 metus sudarė tik 1 proc. (119 tūkst. Lt) visos sumos.

Bendra paskirstymo suma surinkta už garso laikmenas ir įrenginius bus išmokėta autoriams, atlikėjams ir fonogramų gamintojams (po 2 mln. 056 tūkst. Lt). Suma surinkta už audiovizualines laikmenas ir įrenginius bus paskirstyta autoriams, aktoriams ir audiovizualinių kūrinių gamintojams (po 985 tūkst. Lt).

Atlikėjams ir fonogramų bei audiovizualinių kūrinių gamintojams atlyginimą paskirstys ir perves asociacija AGATA, o autoriams – asociacijos LATGA ir NATA.

Kūrėjai ir visuomenė vertina kompensacinio atlyginimo svarbą

„Kompensacinis atlyginimas mums yra svarbus. Nors ir netiesiogiai, bet tai mums leidžia iš dalies susigrąžinti atlygį už įdėtą darbą kuriant ir leidžiant muzikinius albumus, kurių nuperkama yra daug mažiau nei asmeniniam naudojimui padaroma jų kopijų“, – teigia aktorė Ilona Balsytė.

Ilonai Balsytei antrino kino režisierė ir aktorė Janina Lapinskaitė: ,,Tai labai reikalinga ir morališkai teisinga paskata kūrėjui. Šiuo metu, kai taip sunku sukontroliuoti kūrinio sklaidą šis atlyginimas tai mažas atlygis už mūsų kūrybą“.

Aktorė Giedrė Giedraitytė labai džiaugėsi kompensacinio atlyginimo už tuščias laikmenas egzistavimu: „Nepriklausomai nuo to kokią sumą gaunu už kompensacinį atlyginimą ją panaudoju kūrybai ir meistriškumo ugdymui“.

Kūrėjų darbą ir intelektinę nuosavybę vis labiau vertina ir visuomenė. Tai parodė šių metų sausį atliktas sociologinis „Spinter“ tyrimas, kurio metu buvo apklausti 2003 respondentai (15-64 metų amžiaus). Net 76 proc. apklaustųjų pritaria, kad muzikantai, aktoriai, autoriai ir prodiuseriai praranda pajamas, jeigu jų kūriniai yra kopijuojami neatlygintinai.

Atsakingas verslo požiūris į kompensacinį atlyginimą

Kompensacinis atlyginimas priklauso autoriams ir atlikėjams už jų kūrinių kopijavimą į tuščias laikmenas ar įrenginius. Atlyginimą moka tuščių laikmenų (pvz. USB raktų, CD ir DVD diskų) ir įrenginių, į kuriuos galima įrašyti garso ir vaizdo informaciją (pvz. mobiliųjų telefonų, MP3 grotuvų, kompiuterių), pirmieji pardavėjai Lietuvoje.

„Kompensacinio atlyginimo mokėtojai supranta įstatymo naudą ir vis maloniau bendradarbiauja bei yra suinteresuoti mokėti kompensacinį atlyginimą. Didžioji dalis įmonių atlyginimą moka laiku, o uždelsus daugeliu atveju pakanka geranoriškai priminti. Mokėtojai savo sąmoningumu ir geranoriškumu prisideda prie kultūros ir meno skatinimo ir tai jiems tampa moraliniu mokesčio svertu“, – džiaugiasi asociacijos direktorė Agnė Masalskytė.

Aktyvesnis kompensacinio atlyginimo susigrąžinimas

Kompensacinis atlyginimas gali būti susigrąžintas jei perkamos laikmenos ir įrenginiai yra eksportuojamos iš Lietuvos, naudojamos profesiniams tikslams, bei neįgaliųjų asmenų poreikiams. Šia galimybe jau pasinaudo Lietuvos policijos mokykla, Respublikinė Vilniaus universiteto ligoninė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas bei neįgalieji. Lyginant su praeitais metais, 2013 m. vyko gerokai aktyvesnis sugrąžinimo procesas. Pagrindinę sugrąžinto kompensacinio atlyginimo dalį sudarė sugrąžintas atlyginimas už tas tuščias laikmenas ir įrenginius, kurie buvo išvežti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Prašymų sugrąžinti atlyginimą už 2012 m. buvo gauta 14, o už 2013 m. – 37. Tokį įmonių aktyvumą lėmė patogi atlyginimo susigrąžinimo procedūra.

„Labai vertiname dėl susigrąžinimo besikreipiančių asmenų skaičiaus augimą ir skatiname jų aktyvumą, juolab, kad susigrąžinimo mechanizmas yra itin patogus ir greitas“, – teigė asociacijos direktorė A. Masalskytė.