Prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) apsvarstė ilgalaikius krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetus, kariuomenės principinę nuolatinę struktūrą, planuojamą Lietuvos indėlį į tarptautines operacijas ir tolesnį krašto apsaugos sistemos finansavimą.
Apie tai skelbiama Prezidetūros pranešime visuomenei „Prezidentūroje patvirtinti planai didinti gynybos pajėgumus“.
Daugiausia dėmesio šalies vadovas su VGT nariais, atsižvelgdami į sudėtingą geopolitinę situaciją – vis labiau agresyvėjančią Rusiją – bei nuolat kylančias grėsmes, skyrė krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtrai.
Siekiant užtikrinti ne mažiau kaip 2 proc. BVP skyrimą gynybai, nutarta pasinaudoti Biudžeto įstatyme numatyta galimybe skirti papildomus 2019 m. asignavimus gynybai ir pasiskolinti 30 milijonų eurų.
VGT taip pritarė tęstiniam Lietuvos dalyvavimui vienuolikoje tarptautinių operacijų ir misijų 2020–2021 m. laikotarpiu. Atsižvelgiant į sąjungininkų, visų pirma JAV, prašymą ir su jais konsultuojantis, bus svarstoma galimybė didinti šalies indėlį operacijoje „Įgimtas ryžtas“.
VGT nariai yra prezidentas G. Nausėda, premjeras Saulius Skvernelis, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Valdemaras Rupšys.
Posėdyje taip pat dalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas.
Po VGT posėdžio Krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis pasakė, kad kitąmet gynybai bus skirta rekordinė suma – daugiau negu vienas milijardas eurų.
Prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais J. V. Žuko teigimu, su JAV bus toliau konsultuojamasi, kaip Lietuva prisidės prie misijos „Įgimtas ryžtas“. Ši operacija nukreipta prieš „Islamo valstybės“ grupuotę Irake ir Sirijoje.
VGT pirmadienį nesvarstė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymo metais ankstinti šauktinių amžių kviečiant į kariuomenę 18-23 metų jaunuolius, tačiau, anot J. V. Žuko, tai yra „visiškai protingas pasiūlymas“.
Tęsiant minų paieškos darbus Baltijos jūroje, ketinama atnaujinti jūrinę karinę techniką, 2022-2024 metais iš sąjungininkų įsigyjant padevėtus, bet modernesnius minininkus.
Taip pat nutarta pirkti šešis sraigtasparnius.
Nors Lietuvos kariai prisideda prie taikos misijos Irake, tačiau Lietuva taip pat yra sulaukusi JAV prašymo atsiųsti karių į Siriją.
Įgyvendinant iki 2030-ųjų sudarytą kariuomenės įsigijimų planą, sutartį dėl 200 šarvuotų visureigių įsigijimo iš JAV ketinama sudaryti dar šiemet, galbūt iki spalio pabaigos. Šiam pirkimui planuojama skirti 154 milijonų eurų.
Prezidentas G. Nausėda rugsėjo 17 d. ketina lankytis Rukloje kur planuoja susitikti su Lietuvos kariais. Politikos kuluaruose spėliojama, ar prezidentas nusipaveiksluos užsilipęs ant tanko, kaip jo pirmtakė Rusijos Federacijos valstybės paslaptis, ar nenusipaveiksluos. Vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra.
Susiję:
Vis labiau agresyvėjančiai Rusijai dar vienas signalas iš Lietuvos – JAV mums leido iš jų pirkti šimtus visureigių