Aiškėja pirmininkavimo ES Tarybai biudžeto paslaptys: "Suplanuotos tam reikalingos lėšos"

Nenumaldomai artėja diena, kai kiekvienas šalies pilietis galės sužinoti, kam konkrečiai skirta santūri 214 mln. litų suma, sudaranti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai biudžetą (apie tai rašėme publikacijoje “Milijonas – šalikėliams ir kaklaraiščiams: po truputį aiškėja investicijos į Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai”).

Visišku biudžeto aiškumu visuomenei rūpinasi Užsienio reikalų ministerija (URM), kuriai pavesta koordinuoti 2012 metų spalio 16 dieną tuomečių premjero Andriaus Kubiliaus ir užsienio reikalų ministro Audronio Ažubalio parašais patvirtintą tarpinstitucinį veiklos planą.

Vasario 12 dieną ekspertai.eu kreipėsi į URM, prašydami nurodyti tris konkrečias sumas: kiek lėšų skirta pirmininkavimo funkcijas pagal Kultūros ministerijos kompetenciją atliekančių asmenų finansinio skatinimo sistemai, kiek - Kultūros ministerijos pareigybių Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES išlaikymui ir kiek - 101 komandiruotei.

Tačiau vietoj trijų konkrečių skaičių URM nurodė vienintelį – 855 tūkstančiai litų. Tai bendra suma, skirta minėtam skatinimui, darbuotojų išlaikymui ir komandiruotėms.

“Kultūros ministerijai 2013 m. komandiruotėms į ES institucijų darbo struktūras, ES valstybes nares, darbuotojų išlaikymui Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES ir pirmininkavimo funkcijas vykdysiančių asmenų finansiniam skatinimui skirta 855 tūkst. litų”, - paaiškino URM.

Vengdama nurodyti konkrečią darbuotojų skatinimui skirtą sumą, URM atsiuntė biurokratinės literatūros pavyzdėlį, iš jo aiškėja, kad yra “suplanuotos tam reikalingos lėšos”:

"Dėl skatinimo sistemos. Kitų ES Tarybai pirmininkavusių valstybių patirtis parodė, kad suformavus pirmininkavimo komandas, priskyrus darbuotojams tam tikras atsakomybes ir funkcijas, būdavo taikomos jų motyvavimą stiprinančios priemonės. Visose šalyse motyvavimo sistema vykdyta, organizuojant mokymus, kurie suteikė tam tikrų specialiųjų, išskirtinių žinių bei gebėjimų. Dauguma valstybių (pavyzdžiui, Vengrija, Lenkija, Čekija,  Slovėnija, Suomija, Švedija) numatė ir tam tikrą finansinį darbuotojų, efektyviai dirbusių rengiantis pirmininkauti ir pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu, skatinimą. Tokiu būdu siekta ne tik didinti darbuotojų motyvaciją, bet ir mažinti personalo kaitos tikimybę, kad darbuotojai, kuriems numatytos tam tikros su pirmininkavimu susijusios funkcijos, nepasirinktų kito darbo pasirengimo pirmininkauti ar pirmininkavimo laikotarpiu.

Panašūs motyvavimo principai taikomi ir Lietuvoje: pirmininkavimo funkcijas vykdysiantiems asmenims organizuojami mokymai, didinantys darbuotojų specifines žinias (apie ES institucinę sąrangą, sektorinę politiką, Lietuvos prioritetus ir pan.), ugdantys asmeninį efektyvumą (derybų įgūdžius, gebėjimą valdyti stresą, komunikacijos užsienio kalba gebėjimus, vadovavimo ES darbinių struktūrų posėdžiams gebėjimus). Siekiama sukurti palankią darbo aplinką, užtikrinant institucijos struktūrinių padalinių ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, informacijos mainus, vadovų dėmesį pirmininkavimo klausimams.

Lietuvoje numatyta galimybė finansiškai skatinti dalį pirmininkavimo funkcijas vykdysiančių asmenų ir suplanuotos tam reikalingos lėšos.”

Deja, kokios tos “suplanuotos” ir “reikalingos” lėšos, iš atsakymo taip ir liko neaišku. Ne mažiau mįslingai URM kalba ir apie sumas, skirtas komandiruotėms bei pareigybių Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES išlaikymui.

Bandydami vis dėlto išgauti iš URM konkrečius skaičius, ekspertai.eu dar kartą paprašė nurodyti, kiek lėšų skirta minėtam skatinimui, išlaikymui ir komandiruotėms.

Šįkart sulaukėme labai aiškaus atsakymo, juo dalijamės ir su mokesčių mokėtojais.

“Dėl klausimų, susijusių su Kultūros ministerija, prašome kreiptis į Kultūros ministeriją”, - paaiškino URM.

Pateikiant tokio turinio atsakymą, akivaizdžiai demonstruojamas arba nenuoseklumas (nes kitais analogiškais klausimais informacija, kartais net visai detali, pateikiama), arba nenoras (negalėjimas) atsakyti visuomenei apie numatytų išleisti valstybės biudžeto lėšų pagrįstumą.

Mažų mažiausiai keista, kad institucija, atsakinga už viso pirmininkavimo ES Tarybai koordinavimą, galimai nežino numatomų išleisti lėšų dydžio, pagrįstumo ar negali kompetentingai atsakyti į tokius paprastus klausimus apie šių lėšų paskirstymą.

Įdomu, kaip reaguotų, tarkime, prokuratūra, jei verslininkas pateiktų analogišką atsakymą: išlaidų detalizuoti negalime, bet paklauskite durininko, nes jis skaičiavo... Turbūt niekas neabejoja, kad po tokio pasiūlymo verslininkui baigtųsi labai liūdnai.

Tačiau jei tokius atsakymus pateikia valstybinės įstaigos, praktika rodo, kad prokuratūrą tai patenkina visiškai, galutinai ir absoliučiai.

Bet, deja, ekspertai.eu - ne prokurorai. Mums nerūpi mokesčių mokėtojų švaistytojų interesai. Atvirkščiai, skirtingai nuo prokurorų, ekspertai.eu stengiasi viešinti visus faktus apie tamsiąsias valdžios veikėjų veiklos puses.

Tad iki galutinio aiškumo minėtuoju klausimu dar lieka vienas žingsnis. Net neabejojame, kad viską labai konkrečiai paaiškins Kultūros ministerija.

Žinoma, kol išsiaiškinsime, kas ir kaip pasidaliys visus 214 milijonų, skirtų šiai įspūdingai valdininkų šventei, dar šiek tiek užtruks. Stebintų, jei šitoje prasivogusioje ir apsimelavusioje valstybėje būtų kitaip.