A. Kubilius ragina demonstruoti Vakarų galią – tiek diplomatinę, tiek karinę, tiek ekonominę

Lietuvos interesus Europos Parlamente atstovaujantis Žmonių partijos atstovas Andrius Kubilius parašė analitinę analizę „APIE EUROPOS PASIRINKIMUS“.

„Kai po šio ryto įtampos, į popietę, po D. Trumpo spaudos konferencijos, reikalai aplink Iraną šiek tiek aprimo, galima ramiau pasvarstyti „Irano krizę“ ir Europos reikalus. Apie tai šiandien iš ryto keletą sakinių pasakiau ir EPP frakcijos posėdyje Europos Parlamente. Tai bandau dabar šiame tekste ir sudėlioti.

Negrįšiu atgal ir nenagrinėsiu JAV karinės operacijos, kuri pašalino Irano generolą. Iranas yra valstybė, kuri užsiima valstybiniu terorizmu svetimose žemėse ir pašalintas generolas buvo priešakyje tokios Irano veiklos. Ar tai pats geriausias būdas sustabdyti tokią Irano teroristinę veiklą, nesiimu spręsti, bet jokie kiti būdai iki šiol jos nesustabdydavo.

Šiandien EPP frakcijos posėdyje sakiau, kad ES turi rasti savyje jėgų pažiūrėti į visą paveikslą šiek tiek iš tolesnės perspektyvos („helicopter view“), o ne vien tik bejėgiškai skėsčioti rankomis, kviesti deeskalacijai ir skelbtis, kad ES imsis tarpininko vaidmens tarp JAV ir Irano.

O tas „helicopter view“ Europos Sąjungai turėtų parodyti nelabai smagų vaizdą: Europos pasieniuose vis stipriau karaliauja 3 autoritariniai, pakankamai ar net labai agresyvūs režimai: Putino Rusijoje, Ajatolos Khamenei Irane ir Erdogano Turkijoje. Vis trys skirtingi, bet ir kažkuo vis labiau panašūs. Visi trys turi postimperinių nostalgijų, visi trys galvoja, kad Vakarai silpsta, o jie patys stiprėja. Ir visi trys, patikėję savo galia ir Vakarų silpnumu, bando savo galią projektuoti į kitas valstybes: Rusija – į Gruziją ir Ukrainą, bet taip pat į Siriją, dalinai į Libiją, ir visur kitur, kur tik gali „pašiukšlinti“ Jungtinėms Valstijoms; Iranas – į Iraką, Siriją, Libaną, Palestiną ir t.t.; Turkija – į Siriją, o dabar ir į Libiją. Visos 3 pasiderina savo veiksmus, jeigu ne tiesiogiai, tai bent jau per Putiną, ir jaučiasi vis drąsiau.

JAV Prezidentas Trump’as šiandien aiškiai pasakė, kad šiame regione JAV interesai yra stipriai sumažėję, nes Jungtinėms Valstijoms nebereikia šio regiono naftos ir dujų. Mažėjant JAV interesams šiame regione, mažėja ir Vakarų galios projekcija į šį regioną. Tai šio regiono autokratai ir vertina, kaip Vakarų galios mažėjimo ženklus. Todėl vis drąsiau ir šaudo raketomis, atakuoja Vakarų tanklaivius, plėtoja regione teroristinius tinklus.

Jungtinių Valstijų interesas šiame regione gal ir mažėja, tačiau Europos Sąjungos interesas turėtų tik didėti, nes tai Europos Sąjungos, o ne JAV pasienių regionas, kuris darosi vis pavojingesnis. Deja, Europos Sąjunga daug kalba apie „Europos strateginę autonomiją“, bet, išskyrus autonominio gebėjimo skelbti tuščius pareiškimus, jokios autonomiškos geopolitinės galios vis dar nesugeba pademonstruoti, tuo labiau šiame savo pasienio regione.

O pasienio autokratai supranta tik galios kalbą: jeigu nemato Europos gebėjimo projektuoti į regioną Europos autonominę galią, tada jie drąsiai projektuoja savo galią, visiškai nekreipdami dėmesio į kokius nors europiečių „susirūpinimus“ ar tuščio tarpininkavimo iniciatyvas.

Europai ateina pasirinkimo metas: kaip reikia elgtis su pasienyje stiprėjančiais ir agresyvėjančiais autokratais?

Šiandieniniai bandymai tartis su agresyviais diktatoriais tik primena Miuncheno suokalbio tragediją, po kurios Hitleris tik sustiprėjo ir tapo dar agresyvesnis.

Vienintelis tinkamas atsakas: regione demonstruoti Vakarų galią – tiek diplomatinę, tiek karinę, tiek ekonominę. Tam Europos Sąjunga turi išsaugoti partnerystę su JAV ir kartu auginti savo europietišką autonominę galią, kuri būtų projektuojama į šį regioną ir kurios iš Europos taip pat prašo ir JAV Prezidentas D. Trump’as.

Toks yra Europos pasirinkimas, kai agresyvūs autokratai ima dominuoti Europos pasieniuose“, - visuomeniniuose tinkluose paskelbė A. Kubilius.