Alpinistas S. Damulevičius: terorizmas neturi sienų

Laimingo atsitiktinumo dėka žūties nuo teroristų rankų išvengęs alpinistas Saulius Damulevičius tvirtino, kad terorizmas - tai reiškinys, neturintis sienų ir nepaisantis nieko.

"Per daugiau nei dešimties metų mano alpinisto karjerą, tai pirmas toks įvykis. Jis beprecedentis, nes nesusijęs su alpinistinėmis rizikomis. Be to, išpuolis įvykdytas bazinėje stovykloje, kuri laikoma saugumo zona, į kurią alpinistai grįžta pailsėti ir ruoštis kitiems žygiams, - sekmadienį Vilniuje, Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD), surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo alpinistas. - Toks įvykis gali įvykti bet kur. Bomba gali sprogti oro uoste, galime sakyti, kad nevykite į Maskvą, nes ten įvyko sprogimas metro, sprogdinimai vyksta ir JAV. Tai visiškai nesusiję su alpinizmu".

S. Damulevičius į Vilnių lydėjo teroristų išpuolio Pakistane metu nužudyto draugo Ernesto Markšaičio palaikus.

E. Markšaitis buvo nužudytas vėlų birželio 22-osios vakarą, kai būrys ginkluotų Talibano teroristų užpuolė 4 km aukštyje įrengtą bazinę alpinistų stovyklą. Jie sušaudė ir lazdomis užmušė dešimt užsieniečių alpinistų.

"Esu sukrėstas, nes tik laimingų aplinkybių dėka aš ir keli alpinistai lemtingąją dieną kopėme į kalną ir išvengėme teroristų išpuolio. Su Ernestu matėmės dvi dienos prieš nelaimę, o radijo ryšiu kalbėjomės įvykio išvakarėse. Ernestas prastai jautėsi ir liko stovykloje. Aš sirgdamas išėjau į kopimą, nes jaučiausi pakankamai stiprus. Tai mane ir išgelbėjo, - kalbėjo S. Damulevičius. - Buvome 6 km aukštyje. Birželio 23 dieną apie 6-7 val. ryto išgirdome pokalbius apie teroristinį išpuolį. Pakistaniečiai alpinistai iš pabėgėlio iš stovyklos sužinojo apie tragišką įvykį. Jaučiau, kad Ernestui kažkas negerai, nes jis ryte su mumis nesusisiekė, tačiau vyliausi, kad jis gyvas, laukiau, kol mums praneš apie situaciją stovykloje. Apie Ernesto žūtį mums pranešė jį pažinoję ukrainiečiai alpinistai. Vėliau man teko dalyvauti kūno atpažinime. Pasiekęs stovyklą, satelitiniu telefonu paskambinau Ernesto artimiesiems".

Pasak S. Damulevičiaus žudynių vieta nebuvo atitverta, matėsi daug kraujo.

Alpinistas teigė, kad su vietos gyventojais jie bendravo draugiškai, nekonfliktavo, tad negalėjo net įsivaizduoti, kas paskatino žiaurų išpuolį.

"Į stovyklą buvo atvykę žmonės iš Islamo mokyklos, bandė atlikti apeigas. Tai mums įtarimų nesukėlė, tačiau dabar manau, kad jie buvo susiję su išpuoliu. Įtarėme bazės valdytoją pakistanietį. Vėliau paaiškėjo, kad jis užsiėmė mūsų įrangos vagystėmis. Nejaukiai pasijautėme, kai sugrįžę į stovyklą pamatėme jį su ginklu rankose. Naktį nemiegojome, pastatėme savo sargybinį", - pasakojo S. Damulevičius.

Ekspedicija atokiame Himalajų rajone, Šiaurės Pakistane, turėjo vykti 50 dienų. Stovyklos dalyviai jau buvo užkopę į 6 km aukštį, tačiau planavo pasiekti daugiau nei 8 km aukštyje esančią viršūnę. Po teroristų išpuolio beveik visos regione vykusios ekspedicijos buvo nutrauktos, o jų dalyviai evakuoti.

Žuvusio E. Markšaičio kūnas į Lietuvą parvežtas Vilniaus laidojimo rūmų automobiliu. Jį turėjęs parskraidinti lėktuvas iš Pakistano sugedo Charkove (Ukraina).

E. Markšaičio palaikai pašarvoti salėje prie palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios. Laidoti alpinistą planuojama pirmadienį Karveliškių kapinėse.

Eltos inf.