Birželio 18 d. Seime plenarinio posėdžio metu įvyko diskusija Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos klausimais.
Diskusijoje kalbą pasakė ir liberalas Andrius Mazuronis.
Išties smagu ir džiugu, kad tokia diskusija vyksta. Noriu pabrėžti, kad ji, mano nuomone, yra be galo būtina ir be galo reikalinga, todėl prisidedu prie apgailestavimų, kuriuos išreiškė opozicijos lyderis, kad šiuo metu salėje nėra pakankamai daug parlamentarų ar ministrų ir tų asmenų, kuriems derėtų išklausyti ir kurie turėtų išklausyti tai, kas yra šnekama.
2014 m. kovo mėnesį, rodos, buvo pasirašytas politinių partijų susitarimas tarp visų parlamente esančių politinių partijų dėl užsienio politikos bei nacionalinio saugumo prioritetų ar gairių apibrėžimo. Išties labai geras, labai reikalingas ir būtinas susitarimas, kuriame labai aiškiai, mano nuomone, būtinai apibrėžiama daugelis nacionalinio saugumo sąvokų, t. y. ir ekonominis saugumas, ir kibernetinis saugumas, ir energetinis saugumas, ir tas pats karinis saugumas. Tikrai sutinku su šiandien Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko išsakyta mintimi, kad galbūt ši diskusija bus geras akstinas pradėti šnekėti bei pamąstyti apie šio susitarimo tam tikrą korekciją. Įžvelgiu keletą vietų, ką būtų galima praplėsti suvokiant to paties nacionalinio saugumo sąvoką. Visų pirma, ko pasigendu, skaitydamas tą politinių partijų susitarimą šiandien, tai yra platesnio apibūdinimo ar atskiro paragrafo išskyrimo apie informacinį saugumą. Tą dieną ši problema, matyt, nebuvo labai aktuali, ir ta situacija, kurioje esame šiandien, tik parodo, kokia greita, kokia dinamiška yra mūsų saugumo aplinka. Lietuva, matyt, galėtų ir turėtų imtis lyderės vaidmens kovodama šioje propagandos srityje, informacinio karo srityje, nes labai dažnai tiek NATO Parlamentinėje Asamblėjoje (Rasa puikiai žino), tiek ir kituose tarptautiniuose forumuose šis saugumo iššūkis, ar ši problema, su kuria labai aštriai susiduria Rytų Europos valstybės: Lietuva, Pabaltijys, Lenkija, kitos valstybės, švelniai pasakius, yra sunkiai arba silpnai suprantama kitų Vakarų valstybių. Iš tiesų Lietuva galėtų imtis to flagmano vaidmens ir inicijuoti tam tikras tarptautines iniciatyvas, padėsiančias europiniu lygmeniu kovoti su šia labai rimta problema.
Antras dalykas, kas labai svarbu, mano galva, kuo vėl galėtų būti susitarimas papildytas, tai politinio lygmens problemos ir politikos lygmens nesuvokimas. Būsiu labai atviras, jei Rytų Europos valstybių parlamentarai ir politiniai lyderiai, man atrodo, ganėtinai gerai ir tinkamai suvokia tuos saugumo iššūkius, tą saugumo iššūkių aplinką, kurioje šiandien gyvena Lietuva ir kitos Pabaltijo valstybės, tai Vakarų valstybės to suvokimo kartais turi labai mažai. Iliustruosiu paprastu pavyzdžiu. Prieš keletą mėnesių teko dalyvauti Niujorke Jungtinių Tautų būstinėje rengtuose darbiniuose pietuose daugeliui Jungtinių Tautų ambasadorių, Saugumo Tarybos ambasadoriams ir NATO Parlamentinės Asamblėjos parlamentarams. Neįvardysiu, kurios valstybės parlamentaras, bet jis labai aiškiai pasakė, kad tai, kas vyksta šiandien Ukrainoje, yra Ukrainos provokacinio elgesio, vykdytos ilgametės provokacinės politikos rezultatas. Tada atsisukęs pasakė, kad jūs pribaltai (šalia sėdėjo Lenkijos kolega) lygiai taip pat vykdote dabar panašią politiką, kai jūs gausite panašios politikos rezultatus, tada maždaug nesikreipkite į mus ir kaltinkite tik save. Tai čia mūsų, kaip politikų, matyt, pagrindinis uždavinys ir turėtų būti kovoti su šia, sakyčiau, ne problema, bet nesuvokimu. Tikrai labai sutinku su opozicijos lyderio išsakyta mintimi, kad mūsų problemos neturi būti tik mūsų problemos, kad mes, tikėdamiesi sutikimo iš Pietų valstybių, lygiai taip pat turime demonstruoti lygiai tokį pat suvokimą ir bendrą globalios saugumo situacijos suvokimą dėl iš Pietų kylančių problemų, dėl pabėgėlių srauto problemų, dėl kurių šiandien labai plačiai viešai diskutuojama. Todėl norėčiau paraginti kolegas kartais ne politikuoti tuščiai, bet suvokti atsakomybę už savo sakomus žodžius.
Grįžtu prie pasirašyto sutarimo ir paminėsiu keletą punktų, kas padaryta, kas nepadaryta. Ekonominis saugumas. Įvestas euras, rinkos diversifikuotos, makroekonominiai rodikliai daugiau ar mažiau sėkmingai yra suvaldyti. Ką dar reikėtų padaryti? Išlaikyti ekonomikos augimą, ką šnekėjo ir opozicijos lyderis, narystė OECD organizacijoje, kitos tarptautinės… kuo didesnė tarptautinė integracija į europines ekonomines struktūras.
Kibernetinis saugumas. Priimtas Kibernetinio saugumo įstatymas, įkurtas Kibernetinio saugumo centras. Ką reikia padaryti? Būtina padaryti tai, apie ką prieš tai kalbėjo V. Fiodorovas. Iš tiesų stiprinti, stiprinti ir dar kartą stiprinti Kibernetinio saugumo centro pajėgumus tam, kad nebūtų tokių situacijų, kokias mes matėme prieš keletą dienų, kai Jungtinio štabo interneto puslapis buvo nulaužtas gana paprastai ir buvo pasakyta, kad čia nieko tokio, įprasta praktika, nes tas puslapis nėra apsaugotas.
Energetinis saugumas. Jungtys su Švedija, elektros jungtys su Lenkija, suskystintų dujų terminalas. Taip, iš tikro padaryta labai daug, bet turėtume matyti ir tai, ko nėra padaryta, tai dujų jungtys su Lenkija. Paskaitykite atidžiau parašytą susitarimą dėl atominės elektrinės statymo arba nestatymo. Labai aiškiai įvardinta susitarime, kas turi būti. Šiandien, praėjus beveik trejiems metams šios valdančios daugumos, vis dar esame paskendę kažkokių skaičiavimų, galimybių vertinimo studijų ir panašai liūne ir neturime aiškaus atsakymo, kas bus su šiuo labai svarbiu regioniniu projektu.
Karinis saugumas. Finansavimo didinimas iki 2020 m. iki 2 % BVP. Gerbiamieji kolegos, pažiūrėkite į mūsų kaimynų pavyzdį. Estai šiandien turi finansavimą per 2 % BVP ir pasirengę dar didinti. Latviai turi pasirašę labai panašų susitarimą tarp politinių partijų, kaip ir mes, ir oficialiai deklaravę 2 % siekį pasiekti 2020 m. Šiandien jie jau kalba apie ankstesnį 2 % finansavimo pasiekimą. Manau, turėtumėte atnaujinti pasirašytą susitarimą ir tikrai svarstyti finansavimo didinimo ir greitesnio 2 % ribos pasiekimo galimybę, o ne tik iki 2020 m. Turėkime omenyje, kad saugumo aplinka, kurioje buvo pasirašytas šis susitarimas, ir saugumo aplinka, kurioje mes gyvename šiandien, yra kardinaliai skirtingos.
Šauktinių grąžinimas. Teisinės bazės sukūrimas greitesniam, efektyvesniam krašto apsaugos sistemos reagavimui, greitojo reagavimo pajėgų įsteigimas, nuolatiniu, o ne rotaciniu pagrindu, JAV pajėgų dislokavimas Lietuvoje tai yra tie tikslai, kurių mes turime visi siekti. Pabrėšiu dar kartą – vienybė, vienybė ir dar kartą vienybė ypač svarbiose užsienio ir nacionalinio saugumo srityse yra neapsakomai svarbus dalykas. Todėl kreipdamasis į jus ir baigdamas savo kalbą noriu dar kartą paprašyti nepolitikuoti tokiomis svarbiomis temomis, nebandyti pasiekti tam tikrų pigių politinių balų, bet atsakingai ir rimtai žiūrėti į šiuos gana rimtus valstybės gyvenimo klausimus.
Susiję:
VSD vadovas: šratasvydžio klubo nariai karine prasme stengiasi dirbti su taktika, kuri yra artima Rusijos kariams
Konservatorius A. Kubilius išvardino pagrindines grėsmes, kurias Vakarų pasaulis privalo pažaboti