Šiandien atsisveikinta su paskutiniuoju okupacinei sovietų valdžiai aktyviai besipriešinusiu Lietuvos partizanu, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriumi, kariu savanoriu, dim. vyr. ltn. Antanu Kraujeliu-Siaubūnu. Velionio palaikai amžinojo poilsio atgulė Antakalnio kapinėse, Lietuvos kariuomenės karininkų laidojimo kvartale.
„Antano Kraujelio gyvenimas ir kovotojo kelias yra begaliniai tvirtos valios, taurios sielos ir besąlygiškos meilės Tėvynei pavyzdys. Lietuva niekada nepamiršta savo didvyrių! Jų gyvybės auka yra šiandieninės mūsų laisvės kertinis akmuo, ant kurio statome nepriklausomą ir demokratinę valstybę. Iš pokario partizanų kovos mūsų kariai šiandien semiasi ryžto bei dvasinės jėgos ruošdamiesi ginti tėvų žemę nuo priešo“, – tardamas atsisveikinimo žodį sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Valdemaras Rupšys.
Ryte visi norintieji galėjo atsisveikinti su velionio palaikais Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje, vėliau garbės sargyboje prie karsto stovėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai. Velionio atminimui Lietuvos kariuomenės apaštalinis administratorius J. E. arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas aukojo šv. mišias Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje. Iš čia karstas su velionio palaikais išlydėtas į Antakalnio kapines, kur amžinojo poilsio atgulė Lietuvos kariuomenės karininkų laidojimo kvartale.
Vienu jautriausių laidotuvių ceremonijos momentų tapo dim. vyr. ltn. Antano Kraujelio-Siaubūno sūnaus Antano atliekama K. Genio ir A. Vilčinsko daina „Atmintį išsaugokim“.
„Antaną Kraujelį galima laikyti pavyzdžiu žmogaus, kuris, ir žlugus pasipriešinimui, nepasidavė ir dar beveik du dešimtmečius veikdamas pogrindyje drąsiai kovojo su Lietuvą okupavusia valdžia“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Atsisveikinimo ceremonija vyko dvi dienas. Vakar pagarbą A. Kraujeliui-Siaubūnui Šv. Ignoto bažnyčios šarvojimo kriptoje išreiškė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Vytautas Rupšys, LR Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Vytautas Žukas.
A. Kraujelio-Siaubūno palaikai buvo aptikti šių metų birželį Vilniuje, Našlaičių kapinėse, po kelių dešimtmečių A. Kraujelio artimųjų, istorikų ir archeologų vykdytų paieškų. Palaikų tapatybę patvirtino ir genetiniai duomenys.
A. Kraujelis-Siaubūnas gimė 1928 m. spalio 25 d. Utenos apskrities Alantos valsčiaus Kaniūkų kaime. 1946–1947 m. buvo partizanų ryšininkas, 1948 m. rudenį tapo Mykolo Urbono-Liepos partizanų būrio kovotoju. 1950 m. rudenį A. Kraujelis-Siaubūnas perėjo į naujai suformuotą Henriko Ruškulio-Liūto būrį, veikusį Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonų sankirtoje, ir buvo paskirtas Žėručio rajono štabo Žvalgybos skyriaus viršininku, vėliau – Žėručio rajono štabo viršininku.
Okupacinės valdžios institucijos ilgus metus, net ir silpstant ginkluotam partizanų pasipriešinimui, itin nuožmiai persekiojo A. Kraujelį. Nesibaigiantys tardymai ir persekiojimai lydėjo visus partizano šeimos narius. Jo tėvai, seserys du kartus buvo ištremti. 1965 m. kovo 17 d. KGB ir ginkluoti kareiviai apsupo sodybą Utenos rajone, Papiškių kaime, kur Siaubūnas turėjo įsirengęs slėptuvę. Nepaklusęs sovietų saugumiečių raginimams, A. Kraujelis-Siaubūnas gyvas nepasidavė.
Lietuvos Respublikos Prezidentas 1998 m. gegužės 19 d. dekretu Nr. 72 apdovanojo A. Kraujelį-Siaubūną Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (po mirties).
Šaltinis: KAM
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]