Turbūt jau dauguma tų, kurie domisi Kauno politika, žino apie aštrėjančią kovą miesto taryboje artėjant 2015 metų savivaldos rinkimams. Politikai įsivėlė į begalines diskusijas, kurie iš jų yra gražesni, teisingesni bei didesni kovotojai už visuomeninį interesą. Nieko naujo. Taip sakant, visiems prieš rinkimus reikia pakedenti plunksneles.
Tą puikavimąsi ir tuščiažodžiavimą dar būtų galima pakęsti, jeigu miesto padėtis nebūtų tokia liūdna. Kaunas ne tik stagnuoja, bet net ir krenta Lietuvos savivaldybių reitinge. Kaunas 2014-ųjų metų reitinge užėmė tik 5 vietą, nors prieš metus buvo trečias. Jam teko nusileisti geriau tvarkomiems Klaipėdos rajonui, Vilniaus, Neringos ir Klaipėdos miestams.
Kaip rodo reitingo rezultatai, Kaune vienam gyventojui tenka beveik dvigubai mažiau materialinių investicijų nei pirmaujančiuose Klaipėdos rajone ar Vilniaus mieste, o tiesioginių užsienio investicijų, lyginant su Vilniumi, Kaunui tenka tris kartus mažiau. Be to, reikėtų paminėti, jog gyventojų skaičius Kauno mieste mažėja, o rajone – didėja. Taip pat materialinių investicijų rajone (skaičiuojant vienam gyventojui) tenka daugiau. Tad kai kurių tarybos narių panegirikos apie augantį ir klestintį miestą akivaizdžiai yra neteisingos.
Bet štai miesto skolos ir toliau auga. Miesto tarybos posėdžiui parengtuose sprendimo projektuose įvardijama, kad šiuo metu savivaldybės skola yra 171 mln. litų, tačiau neaišku, kaip ši suma suskaičiuota. Kauno tarybos nariai ne kartą yra kėlę klausimą, kiek ir kam skolingas miestas, tačiau konkrečių atsakymų niekada niekas taip ir nepateikė. Pavasarį politikai spėliojo, kad sudėjus visas savivaldybės ir jos kontroliuojamų bendrovių skolas, bendra suma gali siekti 700 mln. litų.
Be abejo, mes suprantame, jog reikia išlaikyti daugybę visuomenines paslaugas teikiančių įstaigų, bet dažnai atrodo, kad miesto biudžetas skirstomas neatsakingai, o miesto tarybos neįgalumas pritraukti gamybą sąlygoja mūsų gan aukštą (8% 2014.09.01, LDB duomenys) nedarbo lygį. Kaip antram pagal dydį šalies miestui jis yra per didelis.
Šias problemas reikia spręsti. Bet, žinoma, prieš tai miesto taryba turėtų susikaupti ir atlikti savo pareigą Kaunui iki pat savo kadencijos pabaigos. Ir negirtuokliauti, nes jau ne pirmas atvejis, kai sklando žinios apie įkaušusius miesto politikus savo darbo vietose. Privačiame sektoriuje tai traktuojama kaip grubus darbo pažeidimas. Manome, jog laikas į tai griežčiau atsižvelgti ir miesto taryboje.
Žinoma, jeigu dabartiniai tarybos nariai pervargo ir niekaip neišsprendžia savo priklausomybės alkoholiui, tai visada atsiras kas galės juos pakeisti. Kaune dar liko patriotiškų, darbščių ir blaivybės idėjas propaguojančių žmonių.