A. Paulauskas labai suinteresuotas dviguba pilietybe

Prasidėjus intensyvioms diskusijoms dėl dvigubos pilietybės, anot Seimo nario Artūro Paulausko, pasistūmėjo ir „seniai laukti darbai“: buvo pateiktas Seimo nutarimo projektas referendumui, kuriam pritarė dauguma Seimo narių, rengti, taip pat Seimo frakcijos pradėjo aktyviai tartis dvigubos pilietybės įteisinimo klausimu, sukluso ir visuomenė.

„Dvigubos pilietybės įteisinimo procesas virsta kova: vieni bijo rusų, antri – referendumo, kiti linkę ir toliau vilkinti šį procesą. Keista, kad dar sausį buvę dvigubos pilietybės įteisinimo šalininkai dabar jau keičia savo nuomonę teigdami, kad referendumas – rizikingas kelias, ir siūlo ieškoti kitų kelių įteisinti dvigubą pilietybę. Konstitucinis Teismas tiek 2003 metų gruodžio 30 dieną, tiek 2006 metų lapkričio 13 dieną nutarimuose aiškiai pasakė, kad pilietybės institutą reguliuojanti Konstitucijos nuostata gali būti keičiama tik referendumu, tad negalima vienašališkai priimti sprendimo – reikia tartis su tauta“, – teigė A. Paulauskas.

Pasak parlamentaro, nuogąstavimas, kad referendumas gali neįvykti dėl menko gyventojų aktyvumo, tėra viena iš prielaidų. A. Paulauskas sako, kad referendumą siūloma rengti per ateinančius prezidento rinkimus, nes praktika rodo, kad prezidento rinkimai pasižymi gana dideliu piliečių aktyvumu.

„Turime susitarti dėl referendumo klausimo formuluotės ir priimti sprendimą rengti referendumą. Tačiau reikia suprasti ir tai, kad prasidės didelis darbas – bendrai turėsime agituoti, kalbėti su žmonėmis, aiškinti, kokia dvigubos pilietybės nauda. Daugelis šeimų yra susidūrusios su emigracija, tad klausimas dėl dvigubos pilietybės tikrai svarbus. Neturime apriboti žmonėms galimybės išlikti ir Lietuvos piliečiais, nors jie savo gyvenimus kuria užsienyje. Statistikos departamento duomenimis, per metus iki 600 Lietuvos piliečių netenka Lietuvos pilietybės, nes įgyja kitos šalies pilietybę. Skaičiai labai dideli, tad turime suteikti galimybę išvykusiems neprarasti ryšio su Tėvyne. Lietuvos pilietybė lietuvių kilmės žmonėms – prigimtinė teisė“, – įsitikinęs A. Paulauskas.

Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šią Konstitucijos nuostatą galima keisti tik referendumu.

Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.

„lrs.lt“, „ekspertai.eu“ inf.