Kadangi šiandieninėje Lietuvoje vyksta gana nemalonūs įvykiai, tai man regis, kad nei vienas šios šalies pilietis negalės likti nuošalyje ir turės apsispręsti su kuo jis ir prieš ką jis. Lietuvos žmonės buvo ne kartą statomi į priešpriešą vienas prieš kitą, ir nors tai nėra geras dalykas, tačiau šis konfliktas yra ypatingas tuo, kad į šį konfliktą buvo įtrauktas vaikas.Vaikas tapo suaugusių ginklu vienas prieš kitą. Ir tai pirmiausia kaltė tenka Vaikų teisių tarnyboms, kurios nesugebėjo apginti šitos ir, manau, daugelį kitų vaikų. Taip nėra, kad šitie įvykiai su Deimante yra tik vienintelis atvejis Lietuvoje.
Tai dar kartą tik įrodė, kad Lietuvoje dar viena, iš mokesčių mokėtojų gyvenanti įstaiga, nesugeba elementariai susitvarkyti su joms skirtomis funkcijomis. Iš šitos institucijos, kaip ir iš daugelio kitų, jūs neišgirsite apie egzistuojančias Lietuvoje problemas ir kokie buvo pritaikyti efektyvūs būdai spręsti šitoms problemoms.
Tai yra todėl, kad jiems yra garantuotas atlyginimas, kuris nepriklauso nuo jų darbo rezultatų. Toks niekam tikęs valstybinių institucijų mainų būdas su mokesčių mokėtojais, ilgai tęstis negali, nes anksčiau ar vėliau tai pavirs į protesto bangas, kurios gali išaugti iki revoliucijos.
Ką tenkina tokia situaciją? Tai tik tuos žmones, kurie linkę į kriminalinius mainus. Mat yra tokia kategorija žmonių, kurie, neva, turi silpnybę, o ne rimtą problemą, imti daugiau nei duoti. Kada ši disproporcija turi tendenciją pastoviai augti, tai tą valstybę ištinka krachas.
Ir kiek visuomenė nesistengia išrasti būdų, kaip apsaugoti savo interesus nuo politikų, kurie yra linkę skverbtis į valdžią, kad įgyvendinti tik savo egoistinius tikslus, tačiau jai kol kas šito nepasisekė padaryti. Ir jeigu paimti žmonijos istoriją, tai galima pamatyti, kad didesnė visuomenės dalis dažniausiai lieka apgautųjų vietoje.
Nežinia kiek dar galėtų tęstis šitie pastovūs visuomenės apiplėšinėjimo triukai, tačiau šiandien jau yra metodika, kuri leidžia pamatyti, kas gi yra tie žmonės, kurie yra kruvinai suinteresuoti, kad tenkinti tik savo egoistinius polinkius, kitų žmonių sąskaita.
Jeigu kas nors domėjosi L.Rono Habardo sukurta Administravimo technologija ir matė ją veikiant, tai tikrai gali patvirtinti mano žodžius, kad ši sistema leidžia išgyventi netgi tai grupei, kuri atsiduria gana sudėtingose sąlygose.
Kodėl išgyvena šitos grupės? Todėl, kad šioje L.Rono Habardo sukurtoje Administravimo sistemoje pirmoje vietoje yra ETIKA. O tai reiškia, kad ši sistema sudaro galimybes reikštis ir gyventi aktyvų gyvenimo būdą etiškiems žmonėms, o tai kartu reiškia ir dvasiškai sveikiems žmonėms, ir sumažina galimybes įsisprausti į jų gretas su etika nesugebančiais susidraugauti žmonėmis.
Ir šita Administravimo sistema vis labiau ir labiau plinta visame pasaulyje, o tai labai nervina psichiatrus, narkobaronus, pedofilus ir jų tarnus iš „Anonymous“, platinančius vaikų pornografiją per internetą, ir kitokio plauko amoralius tipus, kuriems, taip vadinama „demokratija“, atvėrė labai plačias galimybes ne tik veikti, ne tik susikrauti nemažus turtus (o kartais netgi milžiniškus turtus), bet ir organizuoti atakas prieš šituos į sveiką ir normalų gyvenimą linkusius žmones, tikslu juos sunaikinti.
Šitie į kriminalinį mąstymą linkę žmonės, kaip žinia, turi vieną bėdą – jie nesugeba nuspėti ateities įvykių, todėl jiems reikalingi įvairūs „Orakulai“. Jie iš tikrųjų nesuvokia, kad jeigu jie sunaikins šitą normalų žmogų, tai jie neišgyvens patys, nes būtent šitas doras pilietis ir yra tas maitintojas, kurių sąskaita jie gyvena.
Šitas doras pilietis, kurį galima būtų palyginti su Guliveriu, yra pakankamai kantrus, tačiau šiandien nykštukų patyčios ir jų daroma jam žala jau peržengia bet kokias ribas. Ir jeigu Džonatanas Sviftas savo satyroje, vieno iš „apšviestosios monarchijos“ karalių lūpomis pareiškia, kad Anglijos istorija „tėra sąmokslų, maištų, žmogžudysčių, skerdynių, revoliucijų, ištrėmimų samplaika", tai aprašant Lietuvos paskutinių metų istoriją prie viso to bus pridėta dar ir karo su pedofilais istorija.
Ir šioje istorijoje neigiamą vaidmenį suvaidino Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kuri pasirodė tokia neįgali, kad šiandien būtina pravesti pačią kruopščiausią inspekciją, kaip yra naudojami mokesčių mokėtojų pinigai šitose tarnybose.
Būtent Vaiko teisių apsaugos tarnyba, matydama kokia yra padėtis Lietuvoje, galėjo nedelsiant inicijuoti Seime įstatymo priėmimą dėl priverstinės cheminės pedofilų kastracijos, tačiau šito nebuvo padaryta. Tuo labiau, kad mes turime tokių pavyzdžių iš mūsų kaimynų: estų, lenkų, rusų, vokiečių ir netgi tų pačių anglų, kur paskutiniu metu kalėjime maždaug 100 kalinių, nuteistų už seksualinę vaikų prievartą, buvo atlikta cheminė kastracija. O jie, savo ruožtu, vadovavosi Skandinavijos statistika, kuri parodė, kad ryškiai sumažėja galimybė, kad šitie žmonės pakartos seksualinę vaikų prievartą.
Štai ir Rusijos Dūma priėmė įstatymą dėl pedofilų cheminės kastracijos, o pats prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad „bausmės turi būti, kiek tai įmanoma, griežtos“.
Ir manau, kad toks sprendimas yra teisingas, nes Rusijoje vien tik 2010 metais buvo nužudyta apie 2 500 vaikų, ir daugelis iš jų tapo seksualinio smurto aukomis.
Mūsų Vaiko teisių tarnyba nesupranta, kad jeigu kaimyninėse šalyse pedofilams veikti yra pavojinga, tai jie koncentruojasi ir veikia ten, kur jiems yra leidžiama veikti. Mūsų valstybinių institucijų darbuotojai gyvena pagal visai kitas vertybines sistemas, nes kvazi demokratiją jie supranta kaip demokratiją, todėl pagrindinę savo veiklą jie supranta, kaip darbo imitaciją ir tam yra skiriamos didžiulės lėšos.
O ką gi veikia mūsų vyriausybė? Matote, mūsų vyriausybėje yra orientuojamasi į tai, kad tokiam įstatymui nepritaria Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį. Bet tie, kurie nepritaria, turėtų parodyti nors vieną pedofilą, kuris elgtųsi žmogiškai ir nežemintų vaikų.
Tie, kurie nepritaria, turėtų parodyti, kur yra toks kalėjimas, į kurį patekęs pedofilas, atbuvęs savo bausmę, išeitų iš ten, jau būdamas ne pedofilu. Jeigu, nepritariantys šiam įstatymui, negali šito parodyti, tai jiems galima būtų pasiūlyti savo iškeltas idėjas realizuoti savo sąskaita arba pasiimti pedofilus į savo šeimas ir patikėti jiems savo vaikų auklėjimą.
Tad Lietuvoje gavosi taip, kad nors ne pedofilų, lyginant su pedofilais, yra žymiai daugiau, ir būtent jų sąskaita yra išlaikoma ta pati vyriausybė, nes pedofilai vargu ar sugebėtų ją išlaikyti, tačiau įstatymais yra vadovaujamasi ne Vaikų teisių apsaugos naudai, o pedofilų naudai.
Tvarką mūsų valstybėje kuria ne kas nors kitas, o konkretūs žmonės. Jūs paimsite bet kokią įstaigą ir jūs rasite konkretaus žmogaus veiklos pėdsakus. Bet kadangi valstybinėse institucijose už darbą mokama ne pagal darbo rezultatus, o pagal atidirbtas darbo valandas per mėnesį, tai niekas ir nefiksuoja, kas buvo nuveikta, kiek tai kainavo, nes viskas yra skaičiuojama tik pagal darbo valandas.
Esant tokiai padėčiai, nes ji yra klaidinga jau nuo pat pradžių, gerų rezultatų jūs nesulauksite, nes tie, kurie jų sieks, faktiškai turi būti išstumti iš valstybinės įstaigos, kadangi, kaip minėjau, mokama ne už rezultatus, o už atidirbtas darbo valandas.
Todėl nori ar nenori, bet šita sistema pati rodys ne tikruosius rezultatus, o parodomuosius, todėl žmonės šitoje sistemoje bus parenkami ne tie, kurie iš tikrųjų yra produktyvūs, o tie, kurie moka sudaryti darbo vaizdą. Tokia buvo TSRS sistema, tokia ji išlieka ir dabartinės Lietuvos valstybinėse įstaigose. Todėl iš valdininko reikalaujama ne rezultatų, o artistinių sugebėjimų arba tarnavimo kokiai nors grupuotei. Paimkime dabar konkretų pavyzdį.
Štai Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė užėmė II vietą tarp geriausių valstybės tarnautojų. Pridėkime dar ir jos išsilavinimo cenzą: 2003 m. apginta daktaro disertacija “Informacijos apie privatų asmens gyvenimą apsauga” ir suteiktas Socialinių mokslų (Teisės) krypties daktaro laipsnis (Lietuvos teisės universitetas).
1998 m. Teisės magistro laipsnis (Vytauto Didžiojo Universitetas).
2007 m. Teisės bakalauro laipsnis (Mykolo Romerio universitetas).
1995 m. Sociologijos bakalauro laipsnis (Vytauto Didžiojo Universitetas).
Kaip matote, yra pakankamai įrodymų, kad tai išsilavinęs žmogus. Bet mes paimkime ir patikrinkime ar iš tikrųjų taip yra. Štai imu jos samprotavimus apie auklėjimą:
„Pirmas dalykas, mergaitei tikrai reikės psichologinės pagalbos ir tą tarnybos yra pasiruošusios suteikti, – sakė E. Žiobienė. – Ir mamos, ir mergaitės santykiuose iškils įvairių problemų, nes lig šiol psichologai labai aiškiai buvo konstatavę, kad mergaitė auginama egocentriška asmenybė, jai nėra taikomi jokie reikalavimai kaip vaikui - ką turėtų vaikas mokėti daryti ir taip toliau. Todėl natūralu, kad jeigu mama pradės reikalauti iš vaiko – kaip ir kiekviena mama sakys „vaikeli, dantis valytis, praustis" ir taip toliau, natūralu, iškils kažkokių problemų,– tam irgi yra pasiruošę padėti specialistai" („E.Žiobienė mano, kad mergaitei „ilgą laiką“ reikės valstybės apsaugos“ 17.gegužės 2012; straipsnio autoriaus nėra, nes tai yra Delfi tinklalapis).
Ar jūs ką nors supratote iš šito sakinio? Aš ne.
Bet, žinant, kad psichiatrai ir psichologai (šiuolaikiniai Orakulai) yra mėgėjai kabinti įvairias etiketes kitiems žmonėms, ir, savaime aišku, tik ne sau, tai čia jokios nuostabos nekelia. Todėl man būtų įdomu sužinoti atsakymą štai į tokį klausimą: ar sugebėtų nors vienas dabartinis ministras, tame tarpe ir premjeras, jeigu jūs jiems prilipdytumėte etiketę – EGOCENTRIŠKA ASMENYBĖ – įrodyti, kad nors vienas iš jų yra ne egocentriška asmenybė?
Aš tikrai drįstu tuo suabejoti. Toliau dar gražiau: „Todėl natūralu, kad jeigu mama pradės reikalauti iš vaiko – kaip ir kiekviena mama sakys „vaikeli, dantis valytis, praustis" ir taip toliau, natūralu, iškils kažkokių problemų,– tam irgi yra pasiruošę padėti specialistai".
Aš asmeniškai, negaliu prisiminti nei vieno savo pažįstamo, kuriems reikėjo „specialisto pagalbos“, kad nusiprausti ar išsivalyti dantis. Gal E. Žiobienės vaikams reikia šitokių „specialistų pagalbos“, tai šito aš nežinau. Tai, jeigu yra „dantų valymo specialistai“, tai gal tada E. Žiobienė sugalvos dar pasitelkti ir „užpakalio valymo specialistų pagalbos“?
Štai vien iš šio pavyzdžio matyti, kad E. Žiobienei nerūpi mergaitės problema, todėl ji piešia tokią situaciją, kad visuomenė susikurtų klaidingą vaizdą apie mergaitės auklėjimą, sumenkinant jos globėjos N. Venskienės įvaizdį. Jos taikinys yra N. Venskienė, kuriai ji stengiasi pakenkti. Tokie E. Žiobienės veiksmai labiau primena ideologinio darbuotojo darbą, kuris buvo TSRS laikais: išaukštinti socializmą ir suniekinti kapitalizmą arba iš juodo padaryti baltą, o iš balto juodą, priklausomai nuo to, ko reikalauja tas ar anas partijos sekretorius.
Kaimyninėse valstybėse pedofilai egzistuoja ir faktai rodo, kad jie kelia vaikams pavojų, bet štai Lietuvos valstybėje jų nėra, nes tai „sąmokslų teorijų“ šalininkų išsigalvojimai. Panašius pareiškimus buvo galima išgirsti TSRS laikais: „U nas v Sovetskom Sojuze seksa netu“ („Pas mus Tarybų Sąjungoje sekso nėra“). Štai tokią mes turime išsigimėlių sukurtą Lietuvą, kuri, neva, yra demokratinė valstybė, kurioje niekinga ir netgi nusikalstama mažuma primeta savo žaidimo taisykles daugumai.
Kodėl mūsų demokratija yra kvazi demokratija?
Nežinau ar tai tiesa ar ne, bet kartais galima perskaityti tokius dalykus, kad lenkai lietuvius laiko už barbarus. O jeigu dar prisiminti lenkų sukurtus kūrinius, kuriuose yra minimi lietuviai, tai ten iš tikrųjų kartais pasitaiko tas savotiškas rasistinis požiūris į lietuvius.
Man asmeniškai, nėra priimtina šita kai kurių lenkų stimuliuojama arogancija, kuri praktiškai gali vėl paversti šitą tautą pasipūtėlių tauta, kokia ji jau buvo, ir už tai ji jau buvo mokyta, bet klausimas visgi išlieka: ar ji įsisavino šitas gautas pamokas?
Apie lenkišką aroganciją rašė ir vienas žymiausių rusų poetų Aleksandras Puškinas eilėraštyje „Rusijos šmeižikams“: „Kas atlaikys nelygiame ginče: pasipūtęs lenkas ar ištikimas rusas?“.
Laikas parodė, kad ištikimas rusas atlaikė ne vieną išbandymą, ir manau, kad atlaikys ir ateityje, ir nuvertinti šitą tautą būtų didžiulė klaida. Kiekviena tauta turi savų išsigimėlių, tame tarpe ir rusai. Bet jie kovoja su išsigimėliais, tuo tarpu lietuviai nesugeba atlikti šitų apsivalymo nuo savų parazitų darbų.
Gal būtent dėl to ir atsiranda pretekstas vadinti lietuvius barbarais? Ar yra nors dalis tiesos tokiame mūsų tautos palyginime? Na, jeigu paimti tuos E. Žiobienės teiginius, kad dabartiniams lietuvių vaikams, kad nusiprausti ar išsivalyti dantis, reikalinga „specialistų pagalba“, tada tikrai mes esame barbarų tauta.
Tačiau, tai gali būti tik pavieniai atvejai, nes mūsų senolių viename iš „Perkūno priesakų“yra aiškiai sakoma: „Plaukite savo rankas po savo darbų, nes tas kas savo rankų neplauna praranda Dieviškąją jėgą…“
Tai ar tokią tautą jūs galite pavadinti barbarais? O štai iš istorijos yra žinomi ir tokie faktai, kad Europos kai kurių valstybių karaliai ir princai, smirdėdavo net per didelį atstumą, nes nemėgo praustis, o ką jau kalbėti apie maudymąsi. Krikščionis tada, pasmerkę romėnus ir jų palaidą gyvenimo būdą, ir vienas iš tokių smerktinų elgesio normų buvo romėnų pomėgis maudytis voniose, - nesimaudė daugiau nei 100 metų. Tačiau šitų Europos tautų niekas barbarais nevadina.
Neatsispindėjo ir kitų tautų šaltiniuose, kad mes esame barbarai. Iš rusų mes esame patyrę jų komunistinį „teisingumą“ su šovinistiniu prieskoniu, t.y. šios tautos išsigimėlių teisingumą, tačiau aš nesu kažkaip pastebėjęs, kad rusai negerbtų mūsų tautos. Taip, jie kartais pažymi, kad lietuviai yra linkę į išdavystes, tačiau rusai visada gerbė mūsų tautą. Ir man asmeniškai teko girdėti (ir manau, ne tik man), netgi susižavėjimą mūsų tauta.
Tą patį galima išgirsti ir iš ukrainiečių, ir iš tų pačių gudų, kurie netgi paskutinės Eurovizijos konkurso metu atidavė savo balsus už Lietuvą.
Todėl būtina yra atskirti sveikas visuomenėje egzistuojančias jėgas nuo visuomenėje egzistuojančių išsigimėliškų jėgų.
Komunistai yra žemiausio lygio politinė jėga ir būtent jie pasižymi dvigubos moralės standartais. Fašistai taip pat turi polinkį į dvigubos moralės standartus, tik su priešu jie elgiasi skirtingai. Komunistas savo neapykantos neparodo ir slapta ruošia savo priešui spąstus, tuo tarpu fašistas paskelbia priešus atvirai ir juos puola.
Reiškia mums reikia sugrįžti į tuos laikus, kai buvo kryžiaus karai Europoje. Kadangi lietuviai priešinosi krikštijimui, tai kad pateisinti kryžiuočiams savo puolimus ir plėšikavimus, reikėjo nuvertinti lietuvius, kad jie, neva, yra barbarai. Ir nors Kryžiuočiai patyrė pralaimėjimą Žalgirio mūšyje, tačiau net mūsų šalyje yra bandoma lietuviams įteigti, kad jie buvo barbarai.
Dievas, kuriam meldėsi kryžiuočiai, ir vardan ko jie pradėjo kariauti, nepadėjo jiems. Tačiau ar įmanoma kariauti ir net stoti į mūšį, jeigu tauta neturi savo elito? Mano nuomone – tai neįmanoma. Sunaikinkite tautos elitą ir tauta pradės nykti. Būtent taip atsitiko su prūsų tauta.
O elitu tuo metu Lietuvoje buvo Kunigaikščiai ir Žyniai. Žinojimas mūsų tautoje buvo vertybė. Ir mūsų didysis Karalius Gediminas kvietė amatininkus ir kitus meistrus į Lietuvą. Reiškia jis išmanė ir ekonomiką, ir politiką. Ir jis sakė savo karžygiams, kad užkariavę žemes, nekeiskite tenykščių žmonių papročių ir religijos.
Ar tai ne išmintingas valdovo reikalavimas? Ir jūs jį išdrįstumėte pavadinti barbaru? O štai psichologą ir vienuolį pranciškoną Arūną Peškaitį, kuris dirbo Teisingumo ministerijoje, o dabar, jei neklystu, dėsto studentams Vilniaus Universitete, niekas barbaru nevadina, nors jo elgsena kai kurių kitų religijų atžvilgiu tikrai yra barbariška, ir tai vyksta XXI amžiuje (?!).
Štai kas įvyko su mūsų tauta – buvo sunaikintas tautos elitas, būtent Žyniai. Žinojimas buvo pakeistas Tikėjimu, nors tai yra nelygiavertės vertybės.
Todėl mūsų Alma Mater, lotyniškai Žemė Maitintoja, arba maloninis universiteto pavadinimas, Lietuvoje tapo ne aukštos klasės specialistų paruošimo vieta, o tik diplomų pirkimo, pardavimo vieta. Svarbu yra diplomas, svarbu yra daktaro laipsnis, bet ne sugebėjimas kvalifikuotai atlikti savo darbą, dėl kurio vėliau nebūtų gėda prisipažinti arba grąžyti rankas.
Aš uždaviau šį klausimą ne vienam žmogui: kaip jūs manote, kieno vietą užėmė psichiatrai ir psichologai? Deja, nei vienas žmogus man nesugebėjo atsakyti į šį klausimą. Jie užėmė Žynių vietą.
Jie yra išlaikomi iš mokesčių mokėtojų kišenės. Kokia nauda iš jų? Atsakau – jokios, nes šita nauda yra tik farmacininkų kompanijoms, o mokesčių mokėtojui tai milžiniško mąsto, o kartai net nepataisoma žala. Vengrai uždarė psichiatrijos institutą, italai uždaro psichiatrų klinikas – ar atsitiko kas nors baisaus? Kaip matote – ne.
Žinojimas yra aukščiausia vertybė tiek atskiro žmogaus tiek visos tautos gyvenime. Ir kada Žinojimas yra nuvertinamas ir tampa antraeiliu dalyku, tada ši tauta nebeturi elito. Jų vietą užima ne garbingi žmonės, kurie turi savo gyvenime nekintamus principus ir kurių laikosi iki pat galo, o įvairiaspalvės dvigubos moralės principais besivadovaujančios chimeros.
Šita hibridinė elito forma niekada nesirūpins ir net nesuks galvos, kaip pasiūlyti tautai racionaliai, efektyviai ir dorai spręsti jos kelyje iškilusias problemas. Ir tokių chimerų susidorojimo objektu tampa doras žmogus. Šiandien susidorojama ne šiaip sau, o įstatymų pagalba, kaip tai darė savo laiku KGB. Jokie įstatymai nepadės, jeigu Teisėjas ar Prokuroras nesivadovaus prisiimtais etikos principais.
Manau, kad nedaugelis pas mus Lietuvoje žino, kad tokio konflikto metu, koks įvyko dėl Garliavos mergaitės, egzistuoja Trečia nematoma pusė. Ir kol nebus išaiškinta Trečia nematoma pusė, tol konfliktas tęsis, įtraukdamas vis naujus ir naujus žmones. Jeigu neatrandama Trečioji nematoma pusė, tai tampa neužgyjanti žaizda, o abi konfliktuojančios pusės patiria didžiulius nuostolius. Tai gali būti tiek tarp atskirų personų, tiek tarp valstybių.
Kad būtų aiškiau, pacituosiu L.Roną Habardą, kuris ir atskleidė Trečiosios šalies dėsnį („Scientologija. Naujas požiūris į gyvenimą“):
„Aš labai ilgai tyrinėjau smurto ir konfliktų tarp žmonių ir nacijų priežastis.
Chaldėja išnyko, Babilonas pavirto dulkėmis, Egiptas virto bevaisėmis žemėmis, Sicilija, turėjusi 160 klestinčių miestų, buvo apiplėšta ir sugriauta dar prieš mūsų erą ir nuo tų laikų ji tebėra dykuma. Ir visa tai įvyko, nepaisant žmonių pastangų ir išminties, gerų norų ir ketinimų. Taigi, turi būti kažkas, ko žmogus nežino, kas susiję su jo darbais ir gyvenimu, ir tai yra taip pat nepaneigiama, kaip ir tai, kad tamsa ateina po saulėlydžio. Ir tas „kažkas“ turi būti toks mirtinas ir paplitęs, kad anksčiau laiko sunaikintų visus žmogaus siekius ir galimybes.
Tas „kažkas“ turėtų būti toks natūralus dėsnis, apie kurį žmogus nenutuokė.
Ir, matyt, toks dėsnis, atitinkantis šiuos reikalavimus, egzistuoja : jis mirtinas, jis nežinomas ir jis apima visas žmogaus veiklos sritis. Šis dėsnis yra toks:
KAD KILTŲ KONFLIKTAS, KIEKVIENAME KIVIRČE TURI EGZISTUOTI NEŽINOMA TREČIOJI ŠALIS“.
Ir toliau L.Ronas Habardas duoda konkrečius pavyzdžius. Štai vienas iš jų:
„Tas pats vyksta ir didesniais mastais. 1917 metais tarp revoliucinių pajėgų ir Rusijos valdžios įsižiebė konfliktas. Šis konfliktas turėjo tiek daug priežasčių, kad dėmesys krypsta į jas. Bet tik po to, kai Antrojo Pasaulinio karo metais buvo pagrobti Vokietijos valstybinės reikšmės dokumentai, buvo atskleista, kad Vokietija rėmė sukilimą, finansavo Leniną ir netgi išsiuntė jį į Rusiją užtemdytame traukinyje!“
Šiandien Rusijoje jau sukurtas dokumentinis filmas šia tema, kurį galite pažiūrėti čia: „Amžiaus paslaptis: kas sumokėjo Leninui?“
* EKSPERTAI.EU nuomonė nebūtinai sutampa su autoriaus nuomone.
Kalba redaguota ekspertai.eu
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
