Tehran, Iran
Galbūt cinikus ir skeptikus šis pavadinimas prajuokino, smalsiuosius – sudomino, o piktuosius – dar labiau papiktino. Bet rašau pirmiausia tiems, kurie tiki, kad svajonės tampa realybėmis. Drąsi, bebaimė kova už tiesą, už teisingumą ir laisvę bei gėrio pergalė yra įmanoma – tai mums yra įrodęs net visko matęs istorijos mokslas.
Neabejoju, kad daugeliui Lietuvos skaitytojų mano jau nebe pirmas dalyvavimas filosofijos konferencijoje Irane atrodo keistokas. Stereotipais mąstantieji skaito prastos spaudos antraštes, žiūri prastas televizijos laidas. Jokiu būdu nenoriu menkinti savo kolegų filosofų ir kitų kolegų - žurnalistų bei rašytojų, tačiau kiek atitolus nuo Lietuvos (gal penkiais, gal šešiais tūkstančiais kilometrų, tačiau, kaip sakoma, ne mylios čia esmė), vaizdas iš toli susidaro gana aiškus. Bendraujant su kolegomis iš įvairiausių pasaulio šalių – nuo Burkina Faso iki Filipinų, Indonezijos ir Irako, nuo Kanados, Anglijos iki paties Irano - matosi, jog įvairiuose kraštuose, kurie turi savų problemų, žmonės sugeba ir nori gyventi taikiai, deja, tai, kas pasiekta čia ir tų žmonių, Lietuvai yra tik utopija... Ir visos tos intrigėlės Lietuvoje iš 6000 kilometrų atstumo atrodo toks niekalas... Vilniuje benzinas kainuoja beveik penkis litus už litrą, už penkiasdešimties kilometrų Baltarusijoje – perpus pigiau (nors to paties „Lukoilo“ degalinėje), Irane – penkiasdešimt centų. Be abejo, mes nesame tokia naftinga valstybė, bet juk Lietuvoje gyvena tik trys, o ne aštuoniasdešimt milijonų. Visgi kuro kainos – tik pasekmės, liga, o priežasčių ieškoti reikėtų ten, kur gimsta genialūs korumpuoti sprendimai pinigus daryti iš oro.
Aš tikiu, kad yra gausybė puikių žmonių ir Lietuvoje, dar daugiau – juos pažįstu, tačiau jei jie nieko nedarys, nebus laisvi iš tikrųjų. Čia, Irane, gali matyti tą laisvę – galimybę laisvai reikšti mintis, diskutuoti net sudėtingomis religinėmis filosofinėmis temomis... Lietuvoje garsiai pasakyti, jog esi musulmonas, reikštų pasmerkti save paniekai, padidintam Valstybės saugumo departamento dėmesiui, kitiems nemalonumams. Kodėl? Juk, tarkime, Anglijoje veikia daugybė organizacijų, kurios žmonėms aiškina, kad Islamas nėra joks baubas, kad tai viena seniausių tradicinių religijų (ne sekta). Lietuvoje tai neįmanoma. Lietuvoje neįmanoma išleisti knygos apie naujuosius religinius judėjimus bei sektas (šiemet bandžiau – saugumas uždraudė, atėmė Kultūros rėmimo fondo jau skirtus pinigus), kurios turtingos ir, matyt, gerai sutepa valstybinio aparato krumpliaračius. Bet žmonės mielieji – juk ta mašina surūdijusi. Ir tepalas – dar ne viskas, ką puikiai žino kiekvienas vairuotojas. Jei galva nebus blaivi, vairuok nors brangiausią pasaulyje mašiną – trenksies į stulpą. Pasekmės gali būti tokios, kad lėks dar vieno generalinio komisaro galva, tačiau ar nuo to pasikeis žmonių mąstymas? Argi ne visur brukama alkoholio reklama (ypač ja pasižymi dienraščių lyderis, kuris siunčia į tolimus kraštus korespondentus, kad aprašytų savo kelionę, tačiau akivaizdus šių reportažų tikslas yra reklama, o reklamuojamas ne pienas...) nėra paveiki? Nori žiūrėti futbolą be alaus? Tu ką, kvailas? Susitinkam pasikalbėti. Kodėl negeri alaus? Penktadienis jau – geriam. Argi ne taip gyvenama Lietuvoje?
Visgi, nors korupcijai ir alkoholiui – žalia šviesa, cenzūra mūsų krašte taikoma daug kam. Irane, kuris Lietuvoje vaizduojamas kaip baubas (pakanka paskaityti idiotiškas populiariausių portalų antraštes, trimituojančias apie nežinia iš kur išpaišytą „karą su Iranu“, o iš teksto, skirto skaitytojams pritraukti, paaiškėja, kad kalbama tik apie naftos kainas), viskas kitaip. Aukščiausiu lygiu (dalyvaujant aukštiems šalies pareigūnams, vadovams) surengtoje filosofijos konferencijoje kalbama laisvai - apie Islamą, Krikščionybę, Judaizmą, karmą ir Kali jugą (Hinduizmą), Maitrėją ir Budizmą, Mesijo (Imamo Mahdi, kaip tiki musulmonai šiitai) laukimą (entezar), Holivudo ir Rusijos kinematografą, Jorge Luisą Borgesą ir dar miriadus įvairių dalykų. Žmonės dalijasi patirtimi ne turėdami tikslą iš to pasipelnyti, prisisegti sau ordiną su užrašu „docentas, profesorius, akademikas“, o norėdami parodyti, jog taikus sambūvis įmanomas. Jis realus, jis – apčiuopiamas.
Nespėjo Tehrane (teatleidžia man kalbininkai, bet aš jiems neatleisiu ir Irano sostinę vadinsiu Tehranu; jei norime jį vadinti Teheranu, tada Vilnių vadinkime Viliniumi, Kauną – Kauanu) baigtis viena filosofinė konferencija, prasidėjo kita. Ji skirta moterims ir Islamo pabudimui. Prie įėjimo į konferencijos dalyvių registravimo salę – Irano Islamo Respublikos įkūrėjo Imamo Khomeini ir dabartinio Irano Vadovo Imamo Ali Khamenei nuotraukos bei citatos, kalbančios apie tai, kad moterys – pasaulio šviesa ir pagrindas, moterys – Islamo pabudimo esmė. Tenutyla tie, kurie težino žodį hidžabas, bet nežino, ką jis iš tikro reiškia. Nėra nieko gražesnio, nei profesorė, apsirengusi hidžabu, skaitanti pranešimą. Tai – Tradicijos ir modernybės susitikimas, kuris rodo visuomenės stiprybę. Tie, kam musulmonių aprangos kodas atrodo nepriimtinas, tepasidomi, kaip rengėsi mūsų močiutės, kokie yra lietuvių liaudies drabužiai, ir pamatys tą patį hidžabą, o ne trumpus sijonėlius ir kūnus, beveik nedengiamus drabužių. Tai, kad moteris yra paslaptis, vakaruose daugelis primiršo, o Holivudas nuogybę pavertė preke. Poparto kūrėjas Andy Warholas gali būti suprastas metafiziškai – jis išryškino tai, kas buvo labiausiai suholivudinta.
Grįžkime prie Islamo Sąjūdžio, pabudimo. Jo esmė – ne vien vadinamasis Arabų pavasaris. Tai – tik vaizdai televizijai, kurių prasmė kur kas gilesnė. Islamo pasaulis nori visuotinės taikos (salam), tačiau norint ją pasiekti, tenka, anot dr. O. Souan‘o, „nerti į blogį ir jį pereiti, jame nepasiliekant, išliekant švariam“. Tai – Dantės pragaras ir skaistykla, be kurių nebus ir rojaus (taikos). Apie tą patį kalbėta Dievo apreikštajame Šlovingajame Korane. Mes visi turime pereiti savo pragarus, tačiau už jų slypi ne dar kiti pragarai, o išsigelbėjimas. Kiekvienos religijos, pasaulėžiūros atstovai tai gali įsivaizduoti savaip, tačiau tik vienybė, o ne skirtumai mus gali vėl paversti laisvais.
radikaliai.lt
[gallery columns="7"]
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
