Vienoje pusėje – keli tūkstančiai sostinės gyventojų, kitoje – vieni turtingiausių Lietuvos verslininkų, kurių pusės advokatai nuo seno yra įpratę intymiai šnabždėti į ausį visų valdžių atstovams.
Tokia nelygi kova šiuo metu vyksta sostinės Žirmūnų mikrorajone, išryškindama tą slogų bejėgiškumo pojūtį, kuris, be kitų dalykų, stumia žmones išvažiuoti iš Lietuvos. Tai, kaip vyksta veiksmas, verčia darkart prisiminti, kad politinės korupcijos Lietuvoje nėra, o nuotaikingus raginimus su ja kovoti STT savo tinklalapyje skelbia tik iš sportinio intereso.
Jau rašėme, kad mažiausiai 2 239 vilniečiai išreiškė kategorišką nepritarimą detaliajam planui, pagal kurį Žirmūnuose numatyta pastatyti dar vieną didįjį prekybos centrą.
Žmonės reikalauja palikti jiems ir jų vaikams sveiką ir saugią aplinką, nedarkyti į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą įtraukto Vilniaus senamiesčio apsaugos zonos – tuo labiau kad prekybos centras niekam, išskyrus pačius prekybininkus, toje vietoje nėra reikalingas.
Juk vos už kelių šimtų metrų nuo ten, kur planuojama jį statyti, jau yra parduotuvė – labai panaši, tik kitų savininkų.
Bet nei verslininkams, nei miesto valdžiai šie argumentai nedaro jokio įspūdžio, o neseniai Vilniaus savivaldybėje jau trečią kartą surengtą viešąjį detaliojo plano svarstymą tiksliausia būtų įvardyti kaip pasityčiojimą iš žmonių.
Dalis norinčiųjų dalyvauti liko už durų, nes keliems tūkstančiams vilniečių rūpinčio dokumento svarstymui skirta tik tvanki miniatiūrinė salytė.
Bjauriausia tai, kad žmonėms buvo įžūliai meluojama į akis, o tarnautojai, įskaitant ir svarstymą savo dalyvavimu pagerbusį sostinės vyriausiąjį architektą Artūrą Blotnį, klausėsi šio melo ypač kantriai.
Bet galbūt ši kantrybė yra natūralus reiškinys, nes krautuvininkus, pageidaujančius pastatyti žmonėms nereikalingą prekybos centrą, ypatingai myli visos Lietuvos valdžios, įskaitant ir pačias aukščiausias, kurios buvo atidavusios jiems 38,3 procento nacionalinio energetinio kapitalo.
Liudijimus apie tokio įžūlumo reiškinius verta palikti istorijai, todėl ekspertai.eu skelbia kelis filmuotus vaizdus iš rugsėjo 13 d. sostinės savivaldybėje vykusio viešojo svarstymo.
* * *
Planas niekaip nėra susijęs su „Maxima“ ir projekto rengėjui „nėra žinoma“, kad ten planuojama statyti dviejų iksų prekybos centrą, – susirinkimo dalyviams bandė įteigti detaliojo plano rengėjo UAB „ArchiDELTA“ atstovas advokatas Audrius Kairevičius:
Po tokių advokato pareiškimų pasipiktinę bendruomenių pirmininkai pareiškė patys dalyvavę susitikimuose su „Maximos“ atstovais ir savo akimis matę ant brėžinių nupieštus šio prekybos centro iksus. Štai tokius:
Viešasis svarstymas virto chaosu. „Aš nežinau, kas turėtų moderuoti šitą diskusiją, bet atleiskite – šitiek žmonių stovi atėję koridoriuje... Žmonėms nėra kur atsisėsti. Į klausimus nesiteikiate atsakyti ir bandote pateikti, kad mes nesuprantame, kas pas mus buvo atėję, kas paliko vizitines korteles ir kas pristatė medžiagą. Tai, kas čia dabar vyksta, yra farsas, ir labai apgailėtina, kad jis vyksta savivaldybėje. Negalima šitaip elgtis su žmonėmis“, – reziumavo architektė, Visuomeninės miesto plėtros komisijos pirmininkė Rasa Navickienė.
Kad išaiškintų planuotojams, ką jie pristato, Sporto g. 12 daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos valdybos pirmininkui Gintautui Bagdonui teko papasakoti apie „Maximos“ atstovų žygius dėl planuojamo supermarketo.
„Kai rudenį vyko pirmas svarstymas – melavo. Melavo – jie nežino, kas bus... Aš sakiau – gal bulvių turgelį pratęsit? Juk ne. Kai buvo antras svarstymas, jau surinkom daugiau nei pusę tūkstančio parašų per du vakarus – vėl klausiam, kas bus? Meluoja vėl.
Galų gale pradėjo mus, bendrijų pirmininkus, po vieną gaudyti generalinis „Maximos“ direktorius Zimnickas... Aš visą teisybę pasakysiu... Zimnickas ir Kmieliauskas, Turto vystymo departamento direktorius. Po vieną norėjo su pirmininkais kalbėti. Mes žinom, ką reiškia po vieną kalbėti. Mes nuėjome būrys bendruomenės atstovų pas Zimnicką. Jis pasakė: mes norime sužinoti visuomenės nuomonę, nenorime su visuomene kariauti. Tai buvo maždaug birželio mėnesį. Aš sakiau: visuomenės nuomonė aiški, jūs skundus skaitėte ir matėte, per du vakarus daugiau nei pusė tūkstančio pasirašė prieš supermarketą. Bet kokį – mes, gink Dieve, prieš „Maximą“ nieko neturim, bet mus kalbino „Maxima“. Ir jis sakė – mes nenorim kariauti, norim žinoti... Gražiai pasikalbėjom.
Pasirodo, po mėnesio – rugpjūtį – vėl Turto departamento vadovas Kmieliauskas mums prisistato oficialiai, po vieną su bendruomenių pirmininkais nori kalbėti. Mes nesutikome, susirinkome penkių bendruomenių pirmininkai pas mus rūsyje. Ir pristato – dviejų iksų centrą. Išeidamas pasako – bus dviejų iksų „Maxima“.
Tai palaukit, ką jūs čia dabar darote, ko jūs žaidžiate pelę ir katę? Nežaiskite. Čia ne vaikų darželis, brangieji. Čia Lietuvos sostinė, širdis. Čia miesto ateitį planuoja. Būkit atsakingi, gerbiamas architekte, sau, savo vaikams, anūkams ir ateities kartoms. Neužgriozdinkim prekybos centrais... Ar yra bent vienas pareiškimas, kad čia reikalingas prekybos centras? Pasakykite – kas turi tokį pareiškimą? Niekas neturi. Ko jūs mulkinate mus, ko jūs meluojat?..“ – klausė G. Bagdonas.
Vyriausiajam architektui A. Blotniui jis priminė gražius dalykus, kurių apie miesto planavimą prirašė meras Artūras Zuokas, straipsnyje „Mūšyje dėl Romanovo imperijos likučių nepamirškite Vilniaus ir vilniečių“ aptardamas kitą, bet taip pat Vilniaus senamiesčio apsaugos griežto reguliavimo zonoje rengiamą detalųjį planą.
„Mums nesvarbu, kas tai – „Rimi“, „Ikea“ ar „Iki“, – mums tas pats. Mūsų namai, butų balkonai, atsiduria už 5–6 metrų nuo supermarketo rampos“, – sakė G. Bagdonas, pristatydamas gyventojų poziciją: statyti toje vietoje tik gyvenamąjį namą su komercinėmis patalpomis pirmajame aukšte.
Miesto vyriausiasis architektas buvo paprašytas paaiškinti, kodėl toje vietoje apskritai planuojamas dar vienas didelis prekybos centras – nes vienas, vos už kelių šimtų metrų, ten jau veikia.
„Galima, aš jums pasakysiu, kas vyksta mieste šiuo metu? Vyksta masinis prekybos centrų statymas. Nežinau kodėl. (Balsas: tai reikia kontroliuoti.) Aš irgi, man tai šiek tiek nesuvokiama, bet tai vyksta. Ir nežinau, iš kur čia tiek pirkėjų atsiras“, – paaiškino vyriausiasis architektas.
Tačiau, anot A. Blotnio, „visas paupys“ nepapuola į prekybos centrų aptarnavimo zoną, pažymėtą prekybos centrų išdėstymo schemoje, todėl toje vietoje „dar kažko trūksta“:
Praėjus nuo svarstymo jau beveik mėnesiui, gyventojai dar negavo plano rengėjų atsakymo į daugiau nei dviejų tūkstančių žmonių pasirašytą skundą, tačiau sulaukė kitos žinios: „Maximos“ antrinė įmonė nusipirko planuojamą sklypą, kuris iki šiol priklausė kitai bendrovei.
Ekspertai.eu supratimu, tai reiškia viena: prekybininkai yra įsitikinę, kad statyti supermarketą jiems bus leista.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]