Neseniai rašėme, kad portalas „Žalioji Lietuva“ skelbė, jog „Aplinkos ministerija parengė vyriausybės nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kurį priėmus ežerų pakrantės bus galutinai užtvertos ir taps nebeprieinamos visuomenei. Bus galima aklinai užtverti priėjimą prie vandens, jei – cituojame: „aptverti būtina dėl statinių, įrenginių, parkų ir kitų atskirųjų želdynų (…) saugumo“. Kokie statiniai, įrenginiai, parkai ir želdynai turimi omenyje, neaiškinama. Tai reiškia, kad ir šuns būdą prie ežero pasistatęs sklypo savininkas turės teisę aptverti pakrantę, o visuomenė į vandenį žvelgs pro plyšius tvoroje“. Tačiau tokią nuomonę paneigė Aplinkos ministerija. Ekspertai.eu pasiteiravo Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vedėjo Algirdo Klimavičiaus, ką jis apie tai mano.
– Žmonės neįsigilino, kas yra botanikos, zoologijos sodai, dendrologinės kolekcijos bei rinkiniai ir kaip jie yra įforminami, todėl tas susirūpinimas yra perdėtas. Tokie objektai yra labai reti, jų pastatymą, paskelbimą, įregistravimą reguliuoja teisės aktai. Grėsmės, kad dėl botanikos sodų ar dendrologinių kolekcijų žmonės negalėtų prieiti prie vandens telkinių, nėra.
O dėl statinių, apie kuriuos kalba įstatymas, reikia pažymėti, kad ir dabar jame sakoma, jog galima užtverti pakrantę, jeigu joje yra pastatytas statinys, kurį pagal teisės aktų reikalavimus privaloma užtverti. Pavyzdys būtų vandenvietės, jos labai dažnai yra prie vandens telkinių. Tai vandenvietės, kad jose būtų pakankamai saugu išgauti vandenį, turi būti užtvertos ir ten pašaliniai žmonės negali lankytis.
– Visuomenė nežiūrės pro plyšius tvoroje į ežerus?
– Tikrai taip. Įstatymas papildytas, o ten numatyta, kad draudžiama užtverti pakrantes ne tik tvoromis, bet ir želdiniais ar kitokiomis dirbtinėmis kliūtimis. Iki šiol kai kurie žemės savininkai, nenorėdami, kad pašaliniai asmenys lankytųsi jų sklypuose, įveisdavo dygliuotus krūmus, tankius želdinius, suversdavo šakų krūvas ir prieiti tapdavo neįmanoma.
– Tai sklypo savininkas net ir savo žemėje negali užtverti priėjimo prie ežero?
– Ne, jis to daryti negali. Ne tik ežero, bet ir upės ar upelio pakrantės. Mes kalbame apie teritorijas, pakrantes, kurių Lietuvoje, jeigu matuotume kilometrais, yra apie šimtą penkiasdešimt tūkstančių. Tai kalbame apie įstatymo poveikį tokio dydžio teritorijose, kuris susijęs su daugeliu žemės savininkų, nes viename kvadratiniame kilometre Lietuvoje vidutiniškai yra 300 metrų vandens telkinių pakrančių.
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
