Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė 2015 m. kovo 24 d. Seime, pristatydama Žemės gelmių įstatymo projektą nurodė, kad Aplinkos ministerija priėmė sprendimą uždrausti žemės gelmėse laidoti toksiškas ir radioaktyvias medžiagas.
Tačiau ar taip yra iš tikro. Seimo nariai Aurelija Stancikienė ir Linas Balsys D. Matonienei išaiškino, kad kol į gręžinį pumpuojamas skystis su chemikalais, toks turinys nelaikomas atlieka. O baigus procesą, skysčio turinys virstų atlieka, tačiau naudojama hidraulinio ardymo technologija negali užtikrinti jo grąžinimo į paviršių. Skalūnų gavybai taikant hidraulinio ardymo technologiją, į gręžinį dideliu spaudimu supumpuojama iki 40 000 kubinių metrų skyčio, kuriame yra ne tik smėlis, bet ir toksiški, agresyvūs aplinkai cheminiai priedai. Iki 50 procentų skysčio lieka gręžinyje ir išardytame uolienų sluoksnyje. Seimo narių pastebėjimu, Žemės gelmių projektas, prisidengiant gudriu slapukavimu, atveria kelią skalūnų dujų gavybai ir toksiškų medžiagų laidojimui.
Aplinkos ministerija Žemės gelmių įstatymo projekte numato, kad laimėjusi konkursą kompanija pati finansuos ir pati stebės kaip įgyvendinamas žemės gelmių gavybos procesas. Dabar monitoringą atlieka Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Seimo narių klausimai D. Matonienę galimai išvedė iš pusiausvyros ir ji pradėjo aiškintis kaip kartu Lenkijoje skalūnų žvalgybos gręžinius stebėjo Žygaičių bendruomenės nariai, kaip jie suprato, kad ši technologija aplinkai visiškai nepavojingą ir neprieštaravo dėl jos taikymo Lietuvoje.
Tokia viceministrės skleidžiama informacija papiktino ne tik Žygaičių, bet ir kitas Žemaitijos bendruomenes. Žygaičių bendruomenė nevyko į Lenkiją ir apie tai po viešnagės Lenkijoje viešai minėjo Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Tačiau ir išvykoje dalyvavę bendruomenių atstovai tikrai nerodė jokio pasitenkinimo ar sutikimo, kad hidraulinio ardymo būdu jų teritorijoje būtų ieškoma skalūnų dujų. Žiniasklaidos gausiai pateiktuose straipsniuose nurodoma, kad bendruomenių atstovai nepatikėjo skalūnų dujų gavybos saugumu Lenkijoje ir nematė jokios iš to naudos Lietuvai.
D. Matonienė meluoja teigdama, kad vyko Žygaičių bendruomenės atstovai. Vykome aš (Edvardas Jurjonas) iš Šilutės, Algis Kvietkus iš Ž.Naumiesčio, J. Ercius ir E. Vindžigelskas iš Šilutės rajono Vainuto seniūnijos. Teiginys, kad parodė skysčių sudėtį taip pat prasilenkia su teisybe. Parodyta kolba su kažkokiu smirdinčiu skysčiu tai toli gražu ne tai ką pasakė viceministrė. Tai, ir daugelis kitų dalykų mūsų neįtikino. Grįžome su nuomone, kad reikia palaukti nors penkis metus. Per tą laiką skalūnų burbulas sprogs. Brolių lenkų pagrindinis motyvas dėl skalūnų, tai, kad nebūti priklausomiems nuo vienos krypties vamzdžio. Mes tos problemos nebeturime, mes turime Nepriklausomybę. Mes pasiruošę atvykti į Vilnių ir išsakyti savo argumentuotas nuomones bet kuriame lygyje, - sako Edvardas Jurjonas.
Europos Sąjungoje priimami sprendimai stabdyti skalūnų dujų gavybą hidraulinio ardymo būdu ar griežtinti sąlygas. JAV jau dabar jaučia taikomo hidraulinio ardymo pasekmes. Niujorko valstijos gubernatorius, remdamasis nepriklausomų medicinos ekspertų komisijos išvadomis, uždraudė Niujorko valstijoje naudoti hidraulinio ardymo technologijas. Tuo tarpu, Aplinkos ministerija bet kokiais būdais nori patenkinti stambių užsienio kompanijų užmačias, leidžiant net tik pumpuoti pavojingas chemines medžiagas, bet leisti nekontroliuoti gamybos proceso.