Profesorė Christine Stabell Benn yra viena iš dešimties Danijos garsiausių vakcinų ekspertų. 28 metus ji tyrinėja vakcinas ir jų sukeltus nespecifinius poveikius bei jų įtaką žmogaus sveikatai. Atsakydama į mokslinį straipsnį „Ar turėtume atidėti vaikų skiepijimą nuo covid-19“ („Should we delay covid-19 vaccination in children“, BMJ 2021; 374 doi: doi.org/10.1136/bmj.n1687), kartu su kolega ji pasidalijo įžvalgomis, kodėl vaikai neturėtų būti skiepijami nuo COVID-19. Žemiau pateikiamas profesorės ir bendraautoriaus Peter Aaby straipsnis – atsakymas.
Diskusijoje, kurioje kalbama apie vaikų skiepijimą nuo COVID-19, trūksta daugybės vertinimų.
Visų pirma, siūlymas skiepyti vaikus remiasi Pfizer finansuota 3 fazės studija, kurioje dalyvavo 2260 jaunuolių. Studijos dalyvviams buvo suleista arba BNT162b2 COVID-19 vakcina, arba placebo (fiziologinis druskos tirpalas). Studijos autoriai priėjo išvados, kad „vakcina yra saugi“.
Tačiau remiantis duomenimis, pateiktais papildomoje duomenų lentelėje nr. 2, 12-15 metų amžiaus dalyvių grupėje 7 iš 1131 skiepytųjų, lyginant su 2 iš 1129 neskiepytųjų patyrė sunkų pašalinį poveikį, t.y. skiepytųjų rizika sunkiems pašaliniams poveikiams buvo tris kartus didesnė nei neskiepytųjų grupėje. Tame pačiame straipsnyje nurodoma, kad 16-25 amžiaus asmenų grupėje 9 iš 536 vakcinuotų, lyginant su 3 iš 561 nevakcinuotų, patyrė sunkią pašalinę reakciją, t.y. vakcinuotųjų pašalinių reakcijų rizika buvo tris kartus didesnė negu nevakcinuotųjų. Bendra sunkių pašalinių reakcijų rizika visų vakcinuotųjų grupėje siekė 3,28 karto. Kalbant apie konkrečius atvejus, sunki pašalinė reakcija pasireikštų 1 iš 100 vakcinuotų, kai tuo tarpu panašią sunkią pašalinę reakciją patirtų 3 iš 1000 nevakcinuotų. Straipsnyje pateikti duomenys nepriskirti konkrečiai lyčiai.
Apsauginės vakcinos poveikis gali pasireikšti nespecifiniais, tačiau skirtingais kiekvienai lyčiai požymiais, kurie gali turėti įtakos bendrai sveikatai. Pavyzdžiui, tymų vakcinos teko atsisakyti vien dėl to, kad ji buvo susijusi su dvigubai didesniu mirtingumu dėl visų priežasčių mergaičių tarpe. Neseniai įrodyta, jog iš dalies apsauganti maliarijos vakcina taip pat susijusi su dvigubai didesniu mirtingumu mergaičių tarpe. Šie epidemiologiniai duomeys rodo, kad vacinos, apsaugodamos nuo tam tikros ligos, padidina sergamumą kitomis ligomis. Kitaip tariant, specifinės apsaugos kaina yra padidėjusi rizika kitoms ligoms. Šis neigiamas nespecifinis epidemiologinis fenomenas yra susijęs su įgimta imunine tolerancija. Nepaisant nedidelio studijos dalyvių skaičiaus, BNT162b2 COVID-19 vakcinos studija kol kas yra vienintelė studija, rodanti, kad ši vakcina sukelia įgimto imuniteto toleranciją bakterijoms ir virusams. Taigi, apsaugos nuo COVID-19 kaina būtų padidėjusi rizika kitoms infekcijoms.
Kitos pandemijoms skirtos vakcinos, kaip vėliau paaiškėjo, sukėlė retus, tačiau sunkius pašalinius poveikius, tokius kaip antai Guillain-Barré sindromas, pasiskiepijusiems gripo vakcina 1976, metais, narkolepsiją, susijusią su vieno gamintojo kiaulių gripo vakcina 2009. Nei viena iš COVID-19 vakcinų, kurios buvo tiriamos trečioje klinikinių tyrimų fazėje, nebuvo stebimos nei dėl nespecifinių, su lytimi susijusių padarinių, nei dėl retų, bet sunkių ir ilgalaikių pašalinių reakcijų.
Žinant, kad sunkios COVID-19 ligos eigos rizika sveikiems vaikams yra maža – Pfizer finansuotoje trečios fazės studijoje nėra nei vieno atvejo – neaišku, ar vakcinos nauda nusveria žalą sveikiems vaikams.
Antra, argumentai už vaikų vakcinaciją remiasi tuo, kad vaikų infekcija gali sąlygoti pavojingesnius ligos variantus. Susirūpinimą keliantys viruso variantai paprastai būna ilgai besitęsiančios infekcijos, kuria serga silpną imunitetą turintys žmonės, išdava. Tai sąlygoja dažnesnes viruso mutacijas, kadangi nusilpusi imuninė sistema negali susidoroti su virusu taip greitai kaip sveikų žmonių imuninė sistema. Sveiki vaikai, kurie paprastai serga lengva ir neilgai trunkančia infekcija, mažai tikėtina, kad taptų susirūpinimą keliančių ligos variantų atsiradimo priežastimi. Verta pažymėti, kad asmenys, kurie persirgo COVID-19 infekcija, bus atsparesni SARS-CoV2 variantams ir tuo būdu ženkliai prisidės prie visuotinio imuniteto.
Visa tai veda mus link trečio punkto: ar COVID-19 bus vakcinos sukelta ar vaikiška liga? Praktiškai nediskutuojama apie COVID-19 infekcijos ateitį. Panašu, kad dauguma žmonių mano, kad COVID-19 taps liga, nuo kurios visa žmonija skiepysis galbūt kasmet ar kas dvejus metus. Tai bus brangu ir, tikėtina, pavojinga, jeigu pakartotini skiepijimai turės neigiamų pasekmių. Mes nemanome, kad būtina skiepyti visą žmoniją, nes tai, iš tiesų, gali turėti nepalankių visuomenei padarinių.
Dauguma žmonių užsikrečia koronavirusais (HcoV), būdami jaunesni nei 15 metų amžiaus, vėliau gali užsikrėsti pakartotinai. Žinoma, jog imuninis atsakas pasireiškia nedalyvaujant IgM klasės antikūniams, t. y. įsijungia imuninės atminties mechanizmas.
Šie HCoV retai sukelia sunkią ligą tiems, kurių imuninė sistema nėra nusilpusi, todėl mums niekada nekiltų minčių skiepyti visus gyventojus, net jeigu ir būtų skiepai.
Įvertinus tai, kad SARS-CoV2 vaikams labai retai sukelia sunkią ligą, saugiausias ir pigiausias būdas būtų „paversti“ SARS-CoV2 vaikiška liga, tokia pat kaip ir ligos, kurias sukelia kiti HCoV.
Tai įmanoma, leidus vaikams užsikrėsti SARS-CoV2, kurie vėliau būtų apsaugoti nuo sunkios ligos eigos jau būdami suaugę, vyresnio amžiaus žmonės. Svarbu pažymėti, kad SARS-CoV2 virsmas vaikiška liga gali užtrukti, jeigu SARS-CoV2 nėra išplitęs. Anot kitų autorių: „Paskiepijus daugumą suaugusiųjų, SARS-CoV-2 plitimas, iš tikrųjų, gali būti pageidautinas, nes tai gali sukelti pirminę infekciją ankstyvame amžiuje, kai liga pasireiškia lengva forma, vėliau pakartotinai užsikrečiant jau tapus suaugusiu. Tai sąlygotų lengvos eigos pasikartojančias infekcijas ir atsinaujinantį imunitetą.“
Apibendrinant galima pasakyti, kad yra pakankamai priežasčių, kodėl nereikia vaikų skiepyti, ir kodėl tai pasitarnaus daugybei tikslų tiek atskiram žmogui, tiek visuomenei:
• Neskiepydami vaikų, juos apsaugosime nuo galimo nežinomo COVID-19 skiepų poveiko.
• Neskiepydami vaikų, suteiksime jiems galimybę įgauti plataus spektro natūralų imunitetą, prisidėsiantį prie visuotinio imuniteto, kuris pagreitins SARS-CoV2 virtimą vaikiška liga.
Nepanaudotas lėšas, išleistas COVID-19, nuo kurio visus gyventojus skiepysime galbūt kasmet ar kas dvejus metus, galėtume skirti kitoms sveikatos problemoms spręsti, tokioms kaip: rūkymas, vėžys, nutukimas ir psichinė sveikata.
Šaltinis: bmj.com
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]