Ar gali žmogus tikrintis sveikatą savo pasirinktoje vietoje, arba kaip poliklinika jubiliejų šventė

Ekspertai.eu jau ne kartą rašė apie Karoliniškių poliklinikos darbuotoją Albiną Kavaliauskaitę. Nors kineziterapeutę teismas nurodė grąžinti į jos ankstesnes pareigas, moteris iki šiol turi dirbti masažiste. Albina neabejoja, kad neigiamas administracijos nusiteikimas susijęs su tuo, jog ji yra Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė. Medikė darbdavio buvo priversta tikrintis sveikatą jo parinktoje įstaigoje ir jo nustatytu laiku. Tai, pasak Albinos, šiurkščiai pažeidė jos teises. Dėl to užvirė teismų maratonas, kuris tęsiasi iki šiol. Moteris siekia, kad jos istorija ir kitų įstaigų darbuotojams padėtų susivokti, kas yra profilaktinis sveikatos tikrinimas ir kaip jis turi būti atliktas. Kadangi šis ministro įsakymas vykdomas netinkamai, taip sudaromos sąlygos sveikatos patikros komisijas panaudoti kaip susidorojimo priemonę su darbdaviui neįtikusiu darbuotoju.

Galiausiai dėl nesibaigiančių kovų ir teroro darbe moteris net buvo atsidūrusi ligoninėje – sustreikavo širdis. Tačiau, kas vyko iki A. Kavaliauskaitei patenkant į ligoninę? Kas privedė prie tokio sveikatos pablogėjimo?

Nurodė rizikos veiksnius

Dėl tokio neeilinio sveikatos patikrinimo teismai prasidėjo dar pernai gruodžio mėnesį. „Aš bandžiau teisėjui viską paaiškinti nuo pat pradžios: kaip buvau atleista, kaip ėjau net keturias dienas į darbą lydima antstolių, kol per vykdojo raštą antstoliai privertė mano direktorę vykdyti Aukščiausiojo Teismo nutartį, papasakojau apie nelaimingą įvykį darbe, kurį dabar darbdavys bando užglaistyti ir dėl to sugalvojo prievartinį neeilinį mano sveikatos patikrinimą“, – sakė Medikų profsąjungos pirmininkė.

Darbdavys gali siųsti neeilinio sveikatos patikrinimo, tačiau ne dėl bet kokių darbuotojo sveikatos sutrikimų, bet tik dėl tokių, kurie turi įtakos galimai profesinei ligai ir tik pagal konkretų kenksmingą veiksnį darbo vietoje. Toks yra SAM įsakymu patvirtinto Aprašo tikslas (Aprašo 13 priedas) 5.3 p.: įvertinti, ar įsidarbinantys asmenys ir darbuotojai gali dirbti konkretų darbą konkrečiomis galimos profesinės rizikos sąlygomis; 5.4 p.: siekiant išvengti ar kuo anksčiau diagnozuoti profesines ligas; taip pat  Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis (1str. 1d. 1p.) siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti.

Iš šių teisės aktų seka, kad darbdavys įpareigotas saugoti darbuotoją ne nuo visų galimų ligų, bet tik nuo profesinių ligų. Darbdavys dėl darbuotojo sveikatos atsakingas tik tiek, kad neišsivystytų profesinės ligos. Nes kitaip negalėtų į darbo rinką integruotis neįgalieji, jei bet kokiame darbe reikėtų tobulai sveiko darbuotojo.

A. Kavaliauskaitės asmens medicininėje knygelėje dabar jau buvęs darbų saugos organizatorius Gediminas Slušnys nurodė tris kenksmingus veiksnius: darbo poza nepatogioje priverstinėje padėtyje, šiuo atveju reikia daryti elektrokardiogramą, nes gali būti širdies pakenkimų, stereotipiniai darbo judesiai darant masažą ir padidėjusi klausos įtampa, – tai reikštų, kad dirbama labai triukšmingoje aplinkoje.

Pasak medikės, plaštakų rentgenograma daroma tik pagal poreikius, „jeigu skundiesi, jeigu kas nors blogai, o ne šiaip sau, kas užsimano, tas kiekvieną kartą švitina rankas“. Dėl klausos, kuri buvo pažeista per Sausio 13-osios įvykius, A. Kavaliauskaitei pripažintas neįgalumas. Jis pasireiškia garsesniu kalbėjimu. Bendradarbiai apie tai žinojo ir niekas nebaksnojo žmogui į skaudamą vietą, kol buvo ankstesnis poliklinikos direktorius. „Dabar, grįžusi į darbą Aukščiausiojo Teismo nutartimi, aš paprašiau poliklinikos direktorės supratimo, man ir pačiai būna nesmagu, kad negaliu valdyti tos situacijos, kada per garsiai kalbu. Deja, atvirumas buvo panaudotas prieš mane“, – sakė moteris.

Tikrai masažuotojos darbo aplinkoje nėra tokio triukšmo, kuris sudarytų profesinę riziką – pakenktų klausai. O ministro nustatytoje tvarkoje vienintelis reikalavimas – apsaugoti nuo profesinės rizikos. „Jeigu dirbčiau dispečerinėje, tai nuolatinis triukšmas klausą galėtų pabloginti, bet su klientais aš galiu susikalbėti, jokių problemų neturiu. Ir tai, kad kam nors nepatinka mano balso tonas, iškart mane tempia sveikatą tikrintis per prievartą, čia akivaizdi neįgaliojo diskriminacija, pasityčiojimas“, – kalbėjo A. Kavaliauskaitė.

Neįtiko šeimos gydytojo pažyma

Moters asmens medicininėje knygelėje 2013 m. gegužės 9 d. yra šeimos gydytojo išvada, kad ji dirbti gali. Tačiau teisme medikė sužinojo, kad jos darbdaviai ta įstaiga nepasitiki. Nėra jokių argumentų, nenurodytas joks nepasitikėjimo pagrindas. Pasak medikės, išeitų taip, kad darbdaviai pirmiausia sugalvojo patikrinti jos sveikatą – trise išvežti į Santariškes – vėliau, neturėdami argumentų dėl savo drastiško poelgio, sugalvojo pasakyti teismui, kad nepasitiki šeimos gydytojo išduota pažyma. „Jeigu kas nors neaišku dėl pažymos, ministro įsakymas numato, kad galima užklausti įstaigą sveikatos patikrinimo protokolo, ar tikrai patikrino pagal numatytus rizikos veiksnius. Juolab kad pagal kenksmingus veiksnius – tiek kardiograma, tiek plaštakų rentgenograma – daroma pagal poreikius, net ir klausa, – žino savo teises ieškovė. – Santariškių klinikos oficialiai teikia aukščiausias antro ir trečio lygio paslaugas. Profilaktiniai sveikatos patikrinimai, tiek eiliniai, tiek neeiliniai, yra pirminio lygio paslauga, kurią atlieka šeimos gydytojai. Ministro įsakymu aiškiai pasakyta, kad ten, kur esi prisirašęs, sveikatą tikriniesi, nebent pats nori dar kur nors pasitikrinti papildomai. Arba darbo medicinos gydytojai turi tikrinti, bet ir tai aš pati turiu teisę pasirinkti tą gydytoją.“

Sugadino asmens medicininę knygelę

Į A. Kavaliauskaitės asmens medicininę knygelę, kaip ji tvirtino, G. Slušnys ne tik prirašė veiksnių „nesuvokiamų sveiku protu, bet priklijavo ir kelis lydraščius vežti į Santariškes. Yra trys lydraščiai priklijuoti 29, 30 ir 31 dienomis“. Dar pateikti pamąstymai apie medikės sveikatą: apie kalbėjimą pakeltu balsu, apie informaciją spaudoje ir kt. „Tai jau yra sugadintas dokumentas. Įsivaizduokite, jeigu aš į pasą pradėčiau rašyti bet ką“, – sako A. Kavaliauskaitė.

Teisme ieškovė patvirtino, kad ji neatsisakė tikrintis sveikatos, net raštu buvo pateikti dokumentai. Būdama Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė, A. Kavaliauskaitė nori, kad įstatymai turėtų aukštesnę galią ir būtų įstatymų viršenybė, kaip ir skelbia poliklinikos darbo reglamentas. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas numato, kad pacientas turi teisę pasirinkti gydytoją, slaugytoją, sveikatos priežiūros įstaigą. „Aš teisėjui ir sakiau, kad norėjau pasinaudoti įstatymų suteikta teise, kokio dar reikia argumento?“ – retoriškai klausia medikė. – Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarime įtvirtinta sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą tik patvirtino, kad mano prašymas darbdaviui sudaryti sąlygas pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą buvo teisėtas. Tačiau VšĮ Karoliniškių poliklinikos direktorė Jelena Kutkauskienė ir visų instancijų teismai ignoravo mano, kaip paciento, įstatymu įtvirtintą teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą.“

Teisėjas nesigilino

Teismas atmetė A. Kavaliauskaitės ieškinį. Paklausta, ką mano apie tokį teismo sprendimą, moteris sakė, kad teisėjas nesigilino į jos pateiktus argumentus: „Jeigu teisėjui neįdomi šito įstatymo nuostata (visi dokumentai buvo ieškinyje išvardyti), tai galima galvoti ką tik nori apie teismų darbą. Mano byla dėl priverstinio sveikatos tikrinimo tik patvirtina, kad teismai ne visada gilinasi į įstatymus, todėl ir priima Konstitucinio Teismo nutarimams prieštaraujančias nutartis.“

Pasak Albinos, poliklinikos direktorė ir teisėjas dirba viename to paties universiteto fakultete (Karoliniškių poliklinikos direktorė Jelena Kutkauskienė dirba Bioteisės katedroje MRU, teisėjas Andrius Verikas – MRU Darbo teisės ir socialinės saugos katedroje).

Švenčia 35 metų jubiliejų

Štai vienoje viešosios įstaigos Karoliniškių poliklinikos vadovo metinėje ataskaitoje rašoma: „VšĮ Karoliniškių poliklinika yra Vilniaus miesto savivaldybės viešoji sveikatos priežiūros pelno nesiekianti įstaiga, įkurta 1975 m.“ Skaičiuojant poliklinikai šiemet sukanka 38 metai.

Apie kovo mėnesį vykusią jubiliejinę šventę įspūdžiais pasidalijo ir medikų profsąjungos pirmininkė: „Įdomu tai, kad šio vadinamojo 35-mečio proga daugiausia apdovanoti buvo ką tik pradėję dirbti darbuotojai. Iš senesniųjų tik tie, kurie pataikavo direktorei, gavo padėkas.“

A. Kavaliauskaitei šventė baigėsi apsaugos iškvietimu. „Eidama iš baliaus, ant laiptų pamačiau kokias dešimt moterų, o viena gulėjo joms po kojų. Nuo netikėto vaizdo aš net sustojau. Staiga prie manęs prisistatė direktorė, griebė už rankos ir pareiškė: „Aš neleidžiu čia jums būti!“ Albina atsakiusi, kad, užuot ją tampiusi, direktorė eitų teikti pagalbos. Tuomet J. Kutkauskienė pradėjusi šaukti: „Apsaugą, kvieskit apsaugą, kvieskit policiją!“ „Pakviestas apsauginis klusniai įvykdė J. Kutkauskienės užsakymą ir liepė man eiti su juo. Bandžiau jam paaiškinti, kad aš nieko nepažeidžiau. Bet, sprendžiant iš to, kad jis, J. Kutkauskienei parodžius į mane, besąlygiškai pakluso jos reikalavimui, nerizikavau aiškintis, – pasakojo medikė. – Kongresų rūmai  yra viešoji vieta ir tiek direktorė, tiek aš, kaip darbuotoja, turime lygias teises čia būti.“ Deja, apsauginis klusniai įvykdė direktorės nurodymą – A. Kavaliauskaitę išvesdinti.

Kalbama, kad balius buvo organizuotas kaip padėka už laimėtą konkursą ir noras pasimėgauti aukštų ponų pagyromis.

Ministro pasirašyti nuostatai numato, kad su konkurso laimėtoju sudaroma terminuota penkerių metų darbo sutartis. Pretendentai į gydymo įstaigos vadovus privalo ne tik atitikti bendruosius kvalifikacinius reikalavimus, nustatančius patirties ir išsilavinimo kriterijus, bet ir pateikti savo, kaip įstaigos vadovo, penkerių metų veiklos programą, – skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

„Šią vasarą įsigaliojo vadovų rotacija. J. Kutkauskienei vadovaujant per pusmetį mirė du žmonės, taigi dalyvaujant konkurse vadovo vietai užimti nelabai ką būtų pateikti. Kalbama, kad  bandė bėgti į kitą įstaigą penkeriems metams, kol neįsigaliojo rotacija...“ – svarstė A. Kavaliauskaitė.

Kvietimas į jubiliejų buvo skirtas tik poliklinikos darbuotojams.

„Darbuotojai, dirbantys 2-oje pamainoje, iki 2013-03-15 turi teikti prašymus savo padalinių vadovams dėl dalyvavimo jubiliejaus minėjime.

Darbuotojai, dirbantys 1-oje pamainoje, iki 2013-03-15 turi pranešti savo padalinio vadovui apie dalyvavimą jubiliejaus minėjime“, – rašoma kvietime.

Belieka tik pasveikinti polikliniką šio gražaus jubiliejaus proga. Kaip sakoma, geriau vėliau negu niekad.

Kad ir kaip ekspertai.eu stengėsi pakalbinti Karoliniškių poliklinikos administracijos darbuotojus, deja, nepasisekė. Poliklinikai teisme atstovaujanti teisininkė Rūta Kazlauskaitė  pasakė, kad nėra įgaliota ką nors komentuoti ir jokių komentarų neteiks. „Dėl kokio nors komentaro turėtumėte kreiptis į įstaigos vadovą, kad jis komentuotų arba paskirtų kokį nors įgaliotą asmenį, kuris galėtų pakomentuoti“, – sakė teisininkė.

Daugybę kartų skirtingomis dienomis, skirtingomis valandomis bandėme prisiskambinti Karoliniškių poliklinikos direktorei Jelenai Kutkauskienei, tačiau arba niekas nekeldavo ragelio, arba atsiliepdavo raštinės darbuotoja. Šį kartą ji pasakė, kad direktorė išėjusi į skyrių, o vėliau eis į susirinkimą. Kitos dienos direktorės darbotvarkės ji nežinanti, todėl negalinti pasakyti, kada su J. Kutkauskiene būtų galima susisiekti.