Ar gerbiamas žemės savininkas nepriklausomoje Lietuvoje

Taip pavadinta respublikinė žemės savininkų konferencija šį savaitgalį vyko Šiauliuose. Nuomonės pasiskirstė labai tradiciškai – politikai ir valstybės tarnautojai, kalbėję renginyje, aiškino, kad žemės savininkai Lietuvoje bemaž dievinami, gi ūkininkai, miškų ir žemės savininkų interesus ginančių organizacijų atstovai neslėpė esą pastumdėlių vietoje.

Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis pranešime tema „Medžioklės plotai ir su jais susijusios problemos: santykiai tarp žemės savininkų ir medžiotojų būrelio narių“ teigė, kad Lietuvą ištiko vertybių krizė, nes per visą Nepriklausomybės laikotarpį yra ribojamos privačios nuosavybės teisės. Pasisakantysis priminė: praėjo jau aštuoneri metai, kai LR Konstitucinis teismas pripažino, kad medžioklės įstatymas prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, tačiau nuo to laiko neįvyko jokių pokyčių. Salėje pasigirdo replika, kad reikėtų pasiųsti Seiman 240 policininkų. Gal tuomet aukščiausioji šalies valdžia pripažintų, kad NUOSAVYBĖ yra ŠVENTA. „Žmonės emiguoja ne todėl, kad neturi ko valgyti. Nepagarba žmogui bei jo turtui varo iš Lietuvos“, - įsitikinęs A. Gaižutis.

Dar šiurpiau esą tai, kad valdžia nepripažįsta Civilinio kodekso: jeigu žemės ar miškų savininkai uždraudžia medžiotojų būrelio nariams medžioti savo nuosavybėje, tai tokiems asmenims... nekompensuojami žvėrių padaryti nuostoliai. Pasirodo, sovietinė „diedovščina“, kai medžiotojai senbuviai, kartais net buvusios sovietinės nomenklatūros bosai ar jų ainiai, neįsileidžia savininkų medžioti savo pačių žemėse, yra gaji net Nepriklausomoje Lietuvoje. Privačios nuosavybės turėtojas pagal įstatymus tarsi gali disponuoti savo nuosavybe, tačiau niekas nedraudžia viršesniems ponams visaip trukdyti tikriesiems medžioklės plotų savininkams. „Reikia nusiimti juodus arogancijos akinius ir paisyti Lisabonos sutarties, kuri garantuoja privačios nuosavybės apsaugą,“ - įsitikinęs A. Gaižutis.

Lietuvos žemės savininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Evaldas Danilovas sakėsi esąs komisijoje, kuri nustato medžioklės plotų vienetus. Pasak jo, miškų urėdijos nenori, kad tikrieji miškų ir žemių savininkai savo nuosavybėje steigtų vadinamuosius medžioklės ploto vienetus. Aštrinami savininkų ir medžiotojų santykiai. Laukinių žvėrių padarytų nuostolių atlyginimas stringa, o abejingieji valdžios žvėrys negina privačios nuosavybės. Šiaulių rajono ūkininkas Petras Barista pasipiktinęs, kad žemės savininkas – jau nebe savininkas. Viskas, kas po žeme – valstybės, o kas ant žemės – medžiotojų. Anot P. Baristos, „sovietinių laikų voratinklis – medžiotojai“ savivaliauja, o kai žemės ar miško savininkas šaukiasi teisininkų pagalbos, ne vienas atkerta, kad „NEPRIVALO paisyti Konstitucijos...“. Draudimo kompanijos nedraudžia nuo žvėrių padarytos žalos, todėl galima pamanyti, kad ūkininkai augina produkciją žvėrims. Tad P. Barista pasiūlė racionalų sprendimą: „sunaikinti senuosius medžiotojų būrelius. Tegul jų nariai stoja į žemės bei miškų savininkų suformuotus darinius“. Bet kol kas toleruojama sovietinė tradicija – medžiotojai važiuoja per ūkininkų laukus, šeria žvėris, kur nori.

Šiaulių rajono medžiotojų būrelio pirmininkas Algirdas Baikauskas neveidmainiavo. Jis pripažino, kad 45 – 50 metų „tęstinumo būdu medžiotojai turi plotus“. Žodžiu, okupacinio laikotarpio tradicijos klesti. Nors atkūrus Nepriklausomybę pasikeitė nuosavybės forma, tačiau nomenklatūrinis „papratimas – antras prigimimas“. A. Baikauskas pripažino, kad tiek medžiotojų, tiek savininkų tikslai vienodi, todėl kartais leidžiama „žemės savininkui pasistatyti medžioklės bokštelį“... Beje, A. Baikauskas susirinkusiems pristatė naujadarą – „medžiotojų visuomenė“, nors gal derėtų sakyti tiksliau – privilegijuotųjų luomas.

Lietuvos žemės savininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Mozeris pranešime „Nuosavybės teisių atkūrimo padėtis ir problemos Lietuvoje po 20-ties Nepriklausomybės metų“ pripažino, kad “nuosavybę reikia ginti nuo valstybės įsikišimo“, nes „žemės nuosavybės teisių atkūrimas - labiausiai nepavykęs LR projektas.“ Po ilgamečio komunistinio teroro derėjo operatyviai atstatyti teisingumą. Žmonės buvo „išbuožinti“ faktiškai per vieną naktį, o grąžinti nukentėjusiems nekilnojamąjį turtą greit ketvirčio amžiaus nepakaks... Be to, restitucijos procesą labai suvėlė besikeičiančios kompensavimo formos – tai natūra, tai piniginės kompensacijos, tai vertybiniai popieriai, tai atlygis mišku... „Naikinamas savininkas, diskredituojamas restitucijos aktas, keliami žemės mokesčiai, ribojamos savininkų teisės parduoti žemę savo nuožiūra“, - tai tik maža dalis K. Mozerio įvardytų problemų. Politinio palaikymo jis sakė nesitikįs, bet mano, kad tik vienybė ir organizuotumas gali priversti gerbti žemės savininkus Lietuvoje.

„Dabar jūs, žemės savininkai, ATSIIMSIT, kad susigrąžinot nuosavybę“, - tokį grasinimą prisipažino vienoje valdžios intitucijoje girdėjęs E. Danilovas, aktyviai ginantis Saulės krašto žemės savininkų interesus, diskutuojantis su valdžiažmogiais dėl nuo kitų metų įsigaliosiančių naujų žemės mokesčių (apie tai rašiau straipsnyje „Undinėlių politika, arba paprekiavus balsais, galima atimti ir žodį“). Apie šias naujoves konferencijoje kalbėjo LR Žemės ūkio ministerijos žemės politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius. Iki šiol žemės mokestis mūsų valstybėje buvo skaičiuojamas pagal 1992 metų metodiką. Nuo kitų metų sausio pirmosios žemės vertė nustatoma pagal vidutinę rinkos vertę ir savivaldybėms deleguojama teisė nustatyti mokestį nuo 0,1% iki 4%. Susirinkusiems ėmus kritikuoti naująjį Žemės mokesčio įstatymą, valstybės tarnautojas klausė, kur visi prieštaraujantys buvo anksčiau. ŽŪM atstovas Edvardas  Raugalas „pademonstravo nuovokumą“ bei informavo, kad visuomenė dalyvavo rengiant šį įstatymo projektą, nes darbo grupėje buvo... savivaldybių asociacijos atstovai...

Konferencijos veikla domėjosi Šiaulių rajono savivaldybės atstovai, LR Seimo nariai Kazys Starkevičius bei Arvydas Mockus.

Tardamas baigiamąjį žodį, Lietuvos žemės savininkų sajungos pirmininkas Gintaras Nagulevičius supažindino susirinkusius su pasiūlymais „Dėl naujos LR žemės mokesčio įstatymo redakcijos“.

MORALAS TOKS: Jei esi abejingas, žmogau, jei negini savo interesų - vargas tau. Kokią valdžią beišsirinktum, jei jos stropiai „neganysi“, galėsi nebent kartoti klasikinę frazę iš seno animacinio filmuko: „Drakonas žuvo. Drakonas – gyvas“.