Ar įmanoma atsijungti nuo centrinio šildymo? (II dalis)

Tęsiame pasakojimą, kaip atsijungti nuo centrinio šildymo Vilniaus mieste. Pirmoje dalyje paaiškėjo, kad reikės namo bendruomenės sutikimo (daugiau nei 50 proc. balsų), su savivaldybe suderinti atsijungimo projektą, tada šį projektą jau reikėtų tvirtinti „Vilniaus energijoje“. Taip pat aiškinomės, koks alternatyvus šildymo būdas būtų pigesnis – elektra ar įrengus dujų katilą.

Ir atsijungus nuo centrinio šildymo reikės mokėti

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Loreta Kimutytė teigė, kad daugiabučio gyventojai, net ir atskirai reguliuodami savo buto šildymą, dalį šilumos, t. y. šilumos kiekį bendrosioms patalpoms šildyti, apmoka proporcingai buto ar kitų patalpų naudingajam plotui. „Skaičiuojant šilumos suvartojimą, visų pirma yra žiūrima į namo įvadinio skaitiklio rodmenis. Būtent šis kiekis yra išskirstomas butams. Šilumai paskirstyti naudojama daugiau nei dešimt metodų. Koks pasirenkamas metodas, nusprendžia patys gyventojai – namo bendrija“, – sakė L. Kimutytė.

Namo bendrijai nepasirinkus šilumos paskirstymo metodo, šilumos tiekėjas taiko labiausiai pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas bei įrengtus apskaitos prietaisus atitinkantį metodą.

Būna, kad gyventojai piktinasi, jog yra visiškai užsisukę šildymą, bet vis vien turi mokėti. „Reikia nepamiršti, kad šildytis kaimynų sąskaita yra nesąžininga, todėl taikant skirstymo metodus siekiama atkurti tam tikrą socialinį teisingumą. Jei užsisukai šildymą, vadinasi, naudojiesi kaimynų šiluma (priverti juos naudoti daugiau šilumos). Tokiu atveju turi mokėti bent minimalų mokestį, kompensuojantį kaimynų šildymo sąnaudų išaugimą. Tai yra atliekama taikant vadinamąją tolygaus šildymo sąlygą“, – kalbėjo VKEKK Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja. Jai pritarė ir savivaldybės atstovas Vladas Tumas, pridurdamas, kad suma priklauso nuo buto ploto. Jeigu jis kokių 80 kvadratų, tai mokėti reikėtų iki 100 litų, bet tas dydis kintamas.

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų Teisės skyriaus vedėjas Algirdas Glodenis teigė: „Jeigu namas šildomas centralizuota šiluma, tai nuo jos atsijungusiam butui reikia mokėti už laiptinę, bendrojo naudojimo koridorius, jei tokie yra, fojė.“ Tačiau jis paminėjo, kad nelabai įmanoma pamatuoti, kiek šilumos iš kaimynų gauna atsijungęs nuo centrinio šildymo butas.

Gyventojai, įtarę, kad jiems neteisingai skaičiuojamos šildymo sąskaitos, gali kreiptis į VKEKK. Jie taip pat turi galimybę pasirinkti ir suderinti su VKEKK savo individualų šilumos paskirstymo metodą, jeigu rekomenduojami metodai neatitinka konkretaus namo techninių charakteristikų.

„Vilniaus energija“ žada pereiti prie biokuro

„Atsijungimų praktiškai nėra. Galime pasidžiaugti, kad centrinio šildymo vartotojų kiekis tik didėja. Mąstant apie atsijungimą, reikėtų galvoti ir prie ko prisijungiama, nes šildytis vis tiek reikia, o šildantis dujomis iš esmės tiesiai prisijungiama prie „Gazprom“, – sakė „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas. Anot jo, turint galvoje dujų kainas, alternatyva yra tikrai prasta. „Mūsų siekis yra naudoti biokurą, kuris yra trigubai pigesnis už dujas. Ateityje šis skirtumas tik didės. Jei pasižiūrėtume į Švediją... ten žmonės prie centrinio šildymo jungiasi iš esmės visi, vien jį tenaudoja dėl ekologinių priežasčių, nes tai yra ekologiškiausias šildymo būdas, – tėra vienas kaminas visam miestui. Vilniaus atveju tai yra antras pagal aukštį statinys, o tai leidžia labai ekologiškai dirbti“, – kalbėjo atstovas spaudai. Jis pasakojo, kad Skandinavijoje, taip pat ir Lietuvoje yra pereinama nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių kuro išteklių. Lietuva iškastinio kuro neturi, bet turi nemažai atsinaujinančio kuro. Jį pradėjus taikyti ne tik mažuosiuose, bet ir didžiuosiuose miestuose, neišvengiamai kristų šilumos kainos. „Mažuose miestuose, kur naudojamas biokuras, kainos yra 30 procentų mažesnės nei dideliuose miestuose. Europos Sąjunga ypač skatina centralizuoto šildymo plėtrą, kaip pavyzdį rodydama Skandinavijos valstybes ir mūsų šalį, kur centralizuotas šildymas yra labai išplitęs. Tai yra pats progresyviausias būdas, be jokios abejonės“, – didžiavosi N. Mikalajūnas.

Pasak jo, mūsų daugiabučiai sunaudoja iki 300 procentų daugiau šilumos negu analogiški namai Skandinavijoje. Čia ir turėtų būti atsakymas, kur žmonės turėtų investuoti ir į kur turėtų kreipti savo dėmesį norėdami sumažinti sąskaitas. Paklaustas, ar kainos už šildymą yra adekvačios gaunamoms gyventojų pajamoms, N. Mikalajūnas teigė negalintis atsakyti, nes tai nėra jo sritis ir kompetencija.

„Vilniaus energijos“ duomenimis, prie centrinio šildymo prisijungė naujų klientų: 2011 metais – ~ 2100 vnt; 2012-aisiais: ~ 1750 vnt. Atsijungė: 2011-aisiais – 10 (iš jų 3 – negyvenami); 2012-aisiais – 12 (iš jų 1 – negyvenamas).

Geriau atsijungti visam namui nei vienam butui

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos interneto puslapyje yra nurodyta, kaip gyventojams atsijungti nuo centrinio šildymo. „Kadangi žmonės į mus šiuo klausimu dažnai kreipdavosi, nusprendėme įdėti atsakymus į skyrelį „Dažniausiai užduodami klausimai“, – sakė Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja L. Kimutytė.

Pačiame puslapyje pabrėžiama, kad viso namo atsijungimas yra tinkamesnė alternatyva nei atsijungimas pavieniais butais. Taisyklėse yra išskirti 5 galimi atjungimo atvejai: atjungti negyvenamas patalpas, individualų arba dvibutį namą, daugiabutį namą, daugiabučio namo sekciją (bloką), daugiabučio namo butą ar kitą patalpą.

Dokumentų tvarkymo kelias

Norėdamas atsijungti centrinį šildymą daugiabučio namo bute, savininkas pateikia savivaldybės institucijai prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus ir informaciją, prie kurios pridedami šie dokumentai: 1) savininko, pageidaujančio atjungti buto ar šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto šildymo būdą, įsipareigojimas vykdyti prievoles prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros; 2) savivaldybės ar jos institucijos išvadą, kad dėl buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų ir kito jų šildymo būdo kiti to daugiabučio namo butų savininkai nepatiria papildomų išlaidų; 3) šilumos tiekėjo ar valdytojo pažymą, kad dėl pakeisto šildymo būdo nebus pažeidžiamos kitų butų savininkų teisės.

Jeigu dėl daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų – prašymo atjungti buto šildymo įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir pakeisti šildymo būdą įgyvendinimo kiti daugiabučio namo butų savininkai patiria papildomų išlaidų, savivaldybė atsijungimo sąlygas išduoda tik tada, kai daugiabučio namo buto buitinis šilumos vartotojas pateikia savo pasirašytą sutartį su valdytoju dėl papildomų išlaidų kitiems daugiabučio namo butų savininkams atlyginimo. Jeigu tokia sutartis nesudaroma ar nepateikiama per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo atjungti buto šildymo sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo sistemų ir pakeisti buto šildymo būdą, prisijungimo sąlygos neišduodamos ir apie tai raštu informuojami daugiabučio namo butų savininkai – buitiniai šilumos vartotojai.

Savivaldybė arba jos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pateikia atsakymą. Taip pat turi būti pateikiamas prašymas šilumos tiekėjui, o pastarasis ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos įregistravimo pateikia atsakymą.

Išvados

Kol kas Vilniuje visi liekame brangaus centrinio šildymo įkaitais. Atsijungimas nuo centralizuotos sistemos įmanomas, tačiau tam prireiks nemažai pastangų. Tad gyvenantiesiems daugiabučiuose kol kas tenka laukti „Vilniaus energijos“ ir „Gazprom“ malonės. Žinoma, namo bendruomenės investicijos į namo renovaciją taip pat per ilgesnį laikotarpį atsipirktų ir leistų po kokių 10–15 metų taupyti. Bet apie tai parašysime kituose rašiniuose.

Jums pavyko atsijungti nuo centrinio šildymo? Papasakokite savo istoriją skaitytojams, rašykite mums [email protected]

Susiję:
Ar įmanoma atsijungti nuo centrinio šildymo? (I dalis)