Ar Lietuvoje bus nustota reklamuoti narkotinę medžiagą – alkoholį?

LR Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė LR Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame nuo 2015 m. liepos 1 d. numatytas visiškas išorinės alkoholio reklamos bei reklamos visuomenės informavimo priemonėse draudimas. Ar jis turi šansą įsigalioti, kai vos prieš kelis metus buvo atšauktas jau priimtas draudimas prieš pat jam įsigaliojant 2012 m.?

Rašydamas apie siūlymą uždrausti alkoholio reklamą, kalbėsiu ir apie Sveikatingumo fondo įkūrimą, kuris jau skinasi kelią Seime. Suprantama, uždraudus alkoholio reklamą, žiniasklaidos pajamos sumažėtų, kol jos persiorientuotų prie kitų reklamos užsakovų. Sveikatingumo fonde numatoma ženklią lėšų dalį skirti socialinei sveikatingumo reklamai, žiniasklaidai. Tokį fondą įkurti ragina 300 organizacijų, pasirašiusių memorandumą „Dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo“.

Žmonės taptų sveikesni: ženkliai sumažėtų valstybės ekonominės naštos klausimas gydant ligas, sprendžiant apsvaigusių žmonių kriminogeninę situaciją, daugėtų darbingų žmonių. Fondas pasitarnautų žiniasklaidos finansinei padėčiai. Paskaičiavus alkoholizmo nuostolius, susidaro milijardinės sumos. Kodėl to detaliai neskaičiuoja Ūkio, Finansų ministerijos? Seimo komisijos ir komitetai pritaria Sveikatingumo fondo įkūrimui. Įstatymo projekte siūloma, kad jis pradėtų veikti nuo 2015 m. pradžios, o reklamos draudimas įsigaliotų 2015 m. liepos 15 d.

Šiame kontekste tenka atkreipti dėmesį, kad per du dešimtmečius drastiškai krito žmonių pasitikėjimas žiniasklaida. Apžvalgininkai komentuoja, kad normalu, panašus procentas yra ir kitose šalyse. Aš manau, kad liūdna dėl sumenkusio pasitikėjimo, dar labiau gaila dėl priežasčių, kodėl jis krito. Žmonės mato, kad dalis žiniasklaidos priemonių nebeatlieka savo misijos ginti viešąjį interesą, o tampa tik finansinių užsakovų ruporais. Tai tapo akivaizdu prieš kelis metus, kai vyko diskusija dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo: garbės klausimas diskusijoje dalyvauti nešališkai, nors, suprantama, tai nėra lengva, jei tai tiesiogiai susiję su žiniasklaidos pajamomis. Bet žiniasklaida norėdama atgauti bent iš dalies buvusį visuomenės pasitikėjimą privalo išlikti garbinga, sąžininga bei laisva.

Prieš dvejus metus paaiškėjo, kas iš tikrųjų valdo valstybę.

Į šią SAM iniciatyvą drausti kvaišalų propagandą reikia žiūrėti prieš dvejus metus įvykusio alkoholio reklamos draudimo atšaukimo kontekste. Tai buvo vienas iš nedemokratiškiausių ir korupciškiausių procesų nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Tad 2012 m. memorandumą „Dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo“ pasirašiusios organizacijos (pasirašė 300 organizacijų) reikalavo ir suprantama reikalauja: „Ištirti alkoholio reklamos draudimo atšaukimo korupcines ištakas ir neskaidrią eigą, o Seimo narius raginame kreiptis į LR Konstitucinį Teismą bei kitas teisėsaugos institucijas, kurios pagal kompetenciją padėtų ištaisyti šiurkščius LR Seimo statuto pažeidimus“. Kaip reagavo visuomenės tarnai (valdžia), teisėsaugos institucijos?

Vienas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl dokumentų klastojimo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje, bet jis buvo nutrauktas net formaliai neapklausus pirminės medžiagos pateikėjų. NVO kreipėsi į teismą matydami akivaizdų faktą, kad „plika akimi“ matomas duomenų neatitikimas, kas buvo nutarta Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje (EPK) ir surašytose išvadose. Etikos komisijoje svarstytas klausimas tiesiogiai siejosi su Seimo statuto pažeidimais svarstant alkoholio reklamos draudimo atšaukimą. Buvo iškelta byla dėl dokumentų klastojimo. Apklaustieji pateikė savo versiją, kad čia toks neatitikimas atsirado netyčia, tyrėjai tuo patikėjo ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tokiame kontekste reikia kalbėti ir apie teisėsaugos lygį; kodėl žmonės ja nepasitiki? Kai gavo medžiagą iš NVO (garso įrašus, protokolus), tyrėjai nustebo: Iš kur jūs ją gavote? Jei paprasti piliečiai, NVO sugebėjo išsireikalauti iš Seimo kanceliarijos garso įrašus, protokolus, tai kokios yra galimybės teisėsaugos institucijų tirti ir išaiškinti nusikaltimus? Bet to paprasčiausiai nenori. Tai kodėl ji išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų?

Pirmiausia kieti pagėrėjai, galiausiai chroniukai.

Baisius alkoholio vartojimo padarinius matome kasdien. Ir taip jau metų metus. Siūlomos mokslininkų pagrįstos alkoholio kontrolės priemonės dažniausiai atmetamos, nes neva geriau švieskime, o ne drauskime; tai reiškia: skatinkime gerti alkoholį kultūringai. Nesakau, kad turime tapti abstinentais, bet šiandieninio vartojimo lygis yra akivaizdžiai pražūtingas.

Be abejo, kad bet kokios prekės gamintojas nori sukurti prekės įvaizdį ir jį parduoti už kuo didesnę kainą, bet jei apsimoka parduoti pigiau, taip turint rezultatą – kuo didesnę apyvartą, logiška, taip ir darys.

Suprantama, kad alkoholio pramonė nesiekia žmonių padaryti alkoholikais. Taip pat ji nenori kitų dėl alkoholio vartojimo atsirandančių baisių pasekmių asmens ir visuomenės sveikatai. Alkoholio pramonė norėtų sveiko, turtingo, ilgalaikio vartotojo. Tačiau realybė tokia: sveikata prarandama, finansinis pajėgumas pirkti šiuos produktus galiausiai visiškai išsenka, kai dėl išsivysčiusios priklausomybės netenkama darbo ir pan. Tada belieka kontrabandinė, naminė ar batų tepalą laižyti. Toks rezultatas yra neišvengiamas. Paaugliai tikrai neperka kontrabandinių gėralų. Visi pradeda „solidžiai“, „kultūringai“ nuo sidriukų, alaus, o kai jau tampa chroniukais, kai jau praranda darbus ir panašiai – tada belieka tenkintis taip keikiamais kontrabandiniais produktais. Ar Vytautas Šapranauskas gėrė pigų „rašalą“ ar nelegalią naminę? Pinigų turėjo ir pirko „solidžią“. Ar ne todėl Seimo narys Egidijus Vareikis tapo alkoholiku, kad dažnai vartodavo „solidžiuosius“, išreklamuotus produktus?

Narkotinės medžiagos propagandistus graužia sąžinė.

Aludarių gildijos prezidentą Saulių Galadauską jau pradeda graužti sąžinė dėl tokio niekingo darbo. Tik taip galiu suprasti jo pasakymą Seime šią vasarą, kad tabako pramonės lobinti tikrai negalėtų, o jei bus reikalas, tai ieškosis kito darbo. Te galadauskai, apulskiai ir visi šios srities lobistai jaučia sąžinės graužatį dėl girtų, žuvusių keliuose, ir užmuštų, nužudytų, visai niekuo dėtų, daugybės buitinių konfliktų sukeltų apgirtus bei praradusių tiek fizinę, tiek ypač psichinę sveikatą. Mirties valandą apulskiams ir galadauskams tikrai vaidensis košmarai dėl tokios veiklos. Nemanau, kad įmanoma vien pasiteisinti tuo, kad už tai gerai mokėjo, čia tik eilinis darbas.

Paskutiniu metu aktyviai į alkoholio pramonės produkcijos lobistinę veiklą įsijungė Baltijos šalių gėrimų pramonę vienijančio ABBI klasterio prezidentas Romas Apulskis. Šios milijardines metines apyvartas pramonės strategai manipuliavimo meną yra įvaldę labai gerai. Kai kurias citatas iš jų pranešimo spaudai verta pacituoti:

„Žinoma, Lietuva, kaip ir kaimyninės šalys, nuo seno yra degtinės gamybos kraštas. Tačiau mes ir kaimynai sau, kaip degtinės regionui, galėtume atstovauti geriau. Šiuo metu klasteryje kartu su skandinavais ir Baltijos kaimynais brandiname planus apie save, kaip degtindarius, pasauliui pranešti garsiau. Istoriškai turime visas teises į gimtojo degtinės regiono vardą, nes protėviai mūsų degtinę ėmė varyti dar XIV–XV amžiuje“, – sakė R. Apulskis.

Alkoholio pramonė, kurios apyvarta ekspertų skaičiavimu siekia vos ne 5 mlrd. Lt per metus, propagandai, reklamai, subtiliems viešiesiems ryšiams skiria daug pinigų. Vienas iš pagrindinių arkliukų, kad tai senovinių tradicijų puoselėjimas. Šiuo arkliuku joja Aludarių gildija, tuo pačiu ir šis naujas klasteris. O kas tą, vis gausesnio alkoholio vartojimo kultūrą, trukdo puoselėti? Savaime aišku – reguliuojantys įstatymai: „Kelti alkoholio vartojimo kultūrą, tiesą sakant, dažnai trukdo griežti alkoholio reklamos ribojimai. Kaip dažnai, taip ir šiuo atveju, draudimai nieko neišsprendžia, o sukelia priešingą, neigiamą efektą“, – įsitikinęs R. Apulskis. Tik narkotinių medžiagų propagandisto reikia paklausti: Kada didžiuosimės, kad pagal tradiciją tapome ir savižudžių kraštu? Gal tai irgi istorinė vertybė? O kas tinkamai problemas sprendžia, ne gamintojams spręsti. Apie tai kalba nepriklausomi ekspertai.

Psichiatras doc. Aurelijus Veryga teigia: „Kaip Pasaulio sveikatos organizacijos bendradarbiaujančio centro ir Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos vadovas labai atsakingai tvirtinu, kad alkoholis (nesvarbu, ar jis yra kelis šimtus litų kainuojančiame viskyje ar pigiame spirituotame vyne) yra oficialiai pripažintas kancerogenu (medžiaga, sukeliančia vėžį), oficialiai pripažintas teratogenu (sukeliančiu apsigimimus) bei yra klasikinė psichoaktyvi medžiaga, sukelianti priklausomybę.“

Labiausiai alkoholio gamintojų klasteris nori išspręsti alkoholizmo problemas, sumažinti vartojimą? Nereikia visuomenės durna laikyti arba pačiam jos prezidentui R. Apulskiui tokiu apsimesti. Suprask, dabartinė reklama moko tik saikingai pauostyti alkoholį, tik degustuoti. Reklamos tikslas: vartokite kuo daugiau – toks yra verslo užsakymas, kad jiems plauktų dar didesni pinigai. Pinigai investuojami į reklamą tam, kad grįžtų su kaupu. O ar toks viešasis interesas? Juk tai jis privalo būti svarbiausias politikams. Toks turi būti ir žiniasklaidos priemonėms.

Visuomenė (ypač sąmoninga ir organizuota) aiškiai pasisako prieš alkoholio reklamą. Tai parodo 250 NVO organizacijų kreipimasis į prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad būtų uždrausta alkoholio reklama. Bet Prezidentė, šiaip vaizduojanti labai kietą moterį, kapojančią pagal nuotaiką pareigūnams galvas ir kitiems nurodinėjančią, kam ką atleisti iš pareigų, geležinė ledi, bijojo net viešai pakomentuoti, kodėl pasirašė akivaizdžiai korupcinį alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymą.

Baigdamas galiu išsakyti savo nuomonę, kad šiandien alkoholio reklamos draudimo atšaukimas negalioja, nes šis procesas buvo itin neskaidrus ir prieštaraujantis LR Konstitucijai, kurios 53 straipsnis teigia: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“. Šiandien alkoholio reklama yra nelegali, nes, anot Konstitucijos, įstatymai, prieštaraujantys Konstitucijai, yra paprasčiausiai negaliojantys.

*

Juozas Dapšauskas – Memorandumo „Dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo“ ir 2013-ųjų – Sveikatingumo metų iniciatorius.