Ar NATO padėtų Baltijos šalis galinčiai apginti Suomijai, jei ją pultų Rusija?

Britų pulkininkas Polas Kleitonas (Paul Clayton) atvėrė suomiams akis į realybę: kalbėdamas apie Suomiją, bendradarbiaujančią su britų jungtinėmis ekspedicinėmis pajėgomis JEF (Joint Expeditionary Force), ją pavadino ne „partnere“, o „sąjungininke“. Su JEF bendradarbiauja ir NATO narės Nyderlandai, Norvegija, Danija, Estija, Latvija ir Lietuva, taip pat ne NATO narė Švedija.

P. Kleitono teigimu, Suomija yra stiprus šiaurinis frontas, dėl kurio Rusija negali grasinti Baltijos šalims.

Tačiau jei prasidės Suomijos ir Rusijos karinis konfliktas, JEF greitojo reagavimo padaliniai nebus automatiškai permesti į Suomiją, pareiškė P. Kleitonas: „Kur geriau naudoti mūsų padalinius, nuspręs NATO. Tai gali būti ir Suomija, ir Centrinė Europa. Krizė vargu ar palies vieną tašką, – greičiausiai ji išplis visame fronte.“

Kitaip tariant, JEF pirmiausia yra NATO instrumentas, ir aljansas pats spręs, kur ir kada panaudoti šį savo ginklą.

Suomija laikoma stipria karine prasme valstybe. Gali būti, kad, esant reikalui, Suomijos būtų prašoma karinės pagalbos, bet ji kažin ar gautų tokią pagalbą, jei pultų Rusija.

Pagal šią logiką, NATO gali ir nesiųsti karių ginti Suomijos. Kad gauti NATO paramą, pirmiausia reikia tapti aljanso nariu. Suomijos žmonės nerodo noro stoti į NATO.

Skirtingai nuo NATO, JEF yra tik projektas. JEF šalys neturi vieno štabo, vieningos karinės struktūros, projekte bendradarbiauja tik kariniai padaliniai.

Pulkininkas P. Kleitonas vadovauja JEF Baltijos šalyse ir Lenkijoje. JEF buvimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje lygina su minos atotampa. Tai reiškia, kad kilus realiai grėsmei nepapaks karinės galios, ji – tik simbolinė. NATO sąjuninginkių buvimas Baltijos šalyse yra slenksnis. Jei agresorius bandys jį peržengti, jis pargrius ir sulėtės, kad ir akimirkai. Bus išgirstas pagalbos signalas. Tik tiek. 

Šaltinis: is.fi