Tai klausimas, į kurį atsakymo taip ir negavo į BNS konferencijų salę susirinkę protestuotojai prieš planuojamą priimti vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymą. Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos lyderio Juliaus Pankos ir aktyviai prieš planuojamą priimti įstatymą nusiteikusios Mildos Bartašiūnaitės vedinas 10 žmonių būrelis negavo atsakymų ir į daugiau klausimų. Tai sukėlė didelį protestuotojų nepasitenkinimą. „Įdomu, ar jūs patys turite vaikų, ir jei taip, tai kas iš jų išaugo?“,- klausė vienas pasipiktinęs protesto dalyvis. Klausimas buvo skirtas vaikų psichiatrui, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkui Dainiui Pūrui, „Paramos vaikams centro“ vadovei Aušrai Kurienei, „SOS vaikų kaimas“ vaiko interesų atstovavimo patarėjai Virginijai Pleckevičienei, „Gelbėkit vaikus“ vykdymo direktorei Rasai Didžpetrienei.
Klausėjas tiesioginio atsakymo nesulaukė, tačiau konferencijos dalyviai išdėstė savo nuomonę šiuo klausimu. D. Pūras teigė, kad vaikai gali laimingi gyventi ir Lietuvoje. Šiuo metu virš 4 tūkstančių vaikų gyvena globos įstaigose. Tačiau, pasak jo, tyrimai rodo, kad vaikams augti tokioje aplinkoje yra labai žalinga ir jie užauga turėdami įvairių problemų. Be to, tikslas yra ne atimti vaikus iš tėvų, o padėti juos užauginti teisingai: „Turime susitarti ir aiškiai pasakyti, kad vaikų negalima atimti iš skurdžių šeimų. Noriu pasiūlyti nustoti skirstyti šeimas į geras ir blogas. Turime padėti užauginti vaiką, o ne smerkti prasčiau gyvenančias šeimas.“
„Paramos vaikams centro“ vadovė Aušra Kurienė sakė, kad pernai buvo 10389 oficialiai pripažintos socialinės rizikos šeimos, kuriose augo 21 tūkstantis vaikų. Vien per praėjusius metus šis skaičius pasipildė dar 1700 šeimų, kuriose augo daugiau nei 3 tūkstančiai vaikų. „779 tėvams buvo apribota valdžia, 883 vaikai buvo atskirti nuo tėvų. Pusė šeimų kažkaip sugebėjo auginti savo vaikus, kad nereikėtų jokio įsikišimo. Pusė nesugebėjo. Klausimas kyla, kodėl? Ar jie sugebėtų, jei gautų tinkamą pagalbą?“, - kalbėjo A. Kurienė. Ji teigė, kad mama turi gauti rimtą pagalbą, kai susiduria su problemomis, o vaikų niekas neateina ir neatima. Jau dabar žinoma 10 tūkstančių šeimų, kurioms reikia pagalbos.
„SOS vaikų kaimas“ Lietuvoje vaiko interesų atstovavimo patarėja Virginija Pleckevičienė kalbėjo apie sistemos ydingumą ir negebėjimą suteikti vaikams reikalingos pagalbos. „Būtina žinoti kiekvieno vaiko istoriją, ne tik vardą. Mūsų pagrindinis tikslas, kad vaikai gyventų rūpestingoje šeimos aplinkoje, o jei biologinė šeima to negali užtikrinti, vaikams būtų suteikiamos kokybiškos alternatyvios globos formos“, - pasakojo patarėja. Anot jos, praėjusių metų duomenimis be tėvų globos buvo 10542 vaikai, tai yra Prienų arba Joniškio dydžio miestas; per metus globos neteko 2055 vaikai, tai yra Pagėgių dydžio miestas, o institucijose gyvena daugiau kaip 4 tūkstančiai vaikų. Moteris pasakojo, kad globos namai turi neigiamą poveikį vaikų vystymuisi, jie laikui bėgant bus uždaromi, tačiau tam dar reikia tinkamai pasiruošti, surasti visas galimas alternatyvas, stiprinti biologines šeimas. „Reikia sudaryti sistemą ir ją įteisinti. Tai būtų globėjų motyvacija, paieška ir atitinkami mokymai, kad globėjas krizinėje situacijoje galėtų tinkamai pasirūpinti vaiku ir sugebėtų bendradarbiauti su biologiniais tėvais taip, kad vaikas galėtų sugrįžti į tą savo šeimą. Turi būt ilgalaikė ir trumpalaikė globa, globėjai turi būti įdarbinti, tai suteiktų jiems ne tik socialines garantijas, bet ir saugumą bei atsakomybę už tą didelį ir rimtą darbą“, - kalbėjo V. Pleckevičienė. Jos teigimu, vaikų globa nebus pasipinigavimas, nes bus tam tikri saugikliai, globėjai turės turėti normalų pragyvenimo šaltinį ir adekvačias pajamas. Vaikų namų institucijos valstybei itin daug kainuoja. Svarbiausia vaikui užtikrinti teisę į laimingą vaikystę ir asmeninį gyvenimą.
„Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė sakė netikinti, kad atsirastų bent vienas, kuris vaikams linki augti vaikų namuose. „Mūsų siekiamybė yra, kad vaikas liktų savo biologinėje šeimoje, todėl turime dirbti su tėvais, suteikti visą įmanomą pagalbą, kad kuo mažiau vaikų patektų į globos namus. Ji pasakojo, jog kuruoja 30 „Dienos centrų“ visoje Lietuvoje, kuriuos lanko 700 vaikų ir jų tėvų. Ten jiems stengiamasi padėti, kad vaikai nepatektų į globos namus. „Tiek savivaldybė, tiek įvairios institucijos privalo rūpintis socialinių įgūdžių neturinčiomis šeimomis. Požiūris į šeimas kaimuose nėra geras, niekas nenori su jomis prasidėti. Norime skatinti bendradarbiavimą, kuris duotų geresnių rezultatų, nei pavykdavo pasiekti iki šiol.“
Direktorė pasakojo, kad dauguma posovietinių valstybių susiduria su globos namuose augančių vaikų problematika: „Čekija investavo 50 mln. eurų, tam kad pakeistų 30 vaikų globos institucijų savo šalyje. Todėl turime ne lopyti esamus globos namus, o bandyti ieškoti kitų kelių. Vaikui reikia apkabinimo, draugystės ir meilės, o už pinigus vaiko meilės nenusipirksi. Tokiai mažai šaliai vaikų globos institucijų yra per daug. Globos namai yra ne vieta vaikui.“
Dar prieš šią spaudos konferenciją Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga surengė piketo akciją, kuri, anot jų, nukreipta prieš planuojamą globos įstaigų reformą ir prieš visą juvenalinės justicijos sistemą.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]