Ar Sodros lėšų naudojimas skatina šešėlį?

1. Kas yra šešėlis ir kaip jį reikėtų mažinti.

2015m. lapkričio 24d. Laisvosios rinkos institutas organizavo konferenciją „Šešėlis ekonomikoje“, kurioje pristatė savo atliktą tyrimą dėl šešėlio Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.

Pagal Dr. Friedrich Schneider viena iš pagrindinių priežasčių dėl kurios susidaro šešėlinė veikla, nuo kurios nėra mokami ir deklaruojami mokesčiai, yra valstybės nesugebėjimas įrodyti mokesčių mokėtojams, kad mokesčius mokėti apsimoka, nes sumokėti mokesčiai yra naudojami jų pačių gerbūviui (orios socialinės garantijos). Jei gyventojai mato, kad jų sumokėtus mokesčius valstybė naudojama netinkamai, pradeda didėti šešėlis. Laisvosios rinkos instituto atliktas tyrimas parodė, kad bausmės dėl nuslėptų mokesčių nekoreliuoja su šešėlio mažinimu. Gyventojai siekia nevykdyti šešėlinės veiklos ne dėl to, kad bijo būti pagauti, bet dėl to, kad yra motyvuojami mokėti mokesčius. Lietuva turi vieną iš žemiausių rodiklių dėl surinktų mokesčių perpaskirstymo gyventojams teikiant socialines paslaugas. Žymiausi pasaulio ekonomistai sako, kad šešėlio problemą galima išspręsti tik tada, jei į šešėlį būtų žiūrimą ne kaip į kriminalinį, bet kaip į ekonominį reiškinį. Šešėlį sumažins tik tie sprendimai, kuriuose prioritetas yra ne sankcijoms, bet ekonominei motyvacijai.

Konferencijos metu Lietuvos vyriausybė pristatė šalies strategija mažinti šešėlį: didinant mokesčių mokėtojų kontrolę (e-važtaraščiai ir t.t.) ir geriau administruojant bausmes.

2. Kaip atrodo Sodra ekonomikos šešėlio mažinimo kontekste?

Lietuvoje patys didžiausi mokesčiai yra mokami Sodrai. Nuo kiekvieno dirbančio žmogaus darbo užmokesčio yra sumokama apie 40 proc. mokesčių Sodrai. Atliktas laisvos rinkos instituto tyrimas parodė, kad didžioji dalis šešėlio yra dėl vengimo mokėti mokesčius Sodrai. Net 43 proc. apklaustųjų pasisakė, kad jų pažįstami gavo dalį darbo užmokesčio vokelyje.

Pažiūrėkime ar Sodra įrodo, kad ja galima pasitikėti ir visi sumokėti pinigai bus panaudoti tinkamai.

2015m. lapkričio 11d. LR Seime socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje buvo svarstomos VSDF (Sodros) 2014m. konsoliduotosios finansinės ataskaitos, dėl kurių Valstybės kontrolė pateikė sąlyginę išvadą. Sąlyginė išvada pateikta dėl to, kad Sodra neištaisė auditorių nustatytų klaidų finansinėse ataskaitose. Kai komitete buvo paklausta kodėl yra neištaisytos nustatytos reikšmingos klaidos, Sodra paaiškino, kad pagal galiojančią tvarką jų ištaisyti neįmanoma, nes jų buhalterinės apskaitos programos (VSAKIS) to padaryti neleidžia. Klaidos bus taisomos tik 2015m. finansinėse ataskaitose. Taigi komitetui nieko neliko, kaip patvirtinti neteisingas 2014m. Sodros finansines ataskaitas. Įdomu tai, kad LR buhalterinės apskaitos įstatymas (18 str. 4d.) nurodo, kad visi klaidų taisymai daromi iki finansinių ataskaitų tvirtinimo. Kai buvo svarstomas šis klausimas aš neišgirdau, kad buvo priimtas bent vienas sprendimas, kuris neleistų pasikartoti tokiai pačiai situacijai. Tačiau daug laiko buvo skiriama reikalaujant, kad auditorius pateiktų Sodros finansinius duomenis, nors pagal LR teisės aktus už finansinių duomenų turinį atsako tik įmonės vadovas ir jis turi teisę atsakyti į klausimus dėl finansinių ataskaitų skaičių dydžių. Buvo matoma, kad komiteto nariai išreiškia nepasitenkinimą, kad valstybės kontrolė ataskaitas adresavo nepakankamam kiekiui gavėjui ir pan. Klausantis komiteto narių, galėjo susidaryti nuomonė, kad komiteto nariai siekė dėl Sodros ataskaitų apkaltinti auditorių. Deja, kaip mokesčių mokėtojas, aš neišgirdau sprendimų dėl kurių būčiau rami, kad mano mokami mokesčiai Sodrai būtų naudojami pagal paskirtį.

Žemiau pateikti keli Valstybės kontrolės auditorių pastebėjimų, kurie parodo, kaip efektyviai yra valdomos Sodros lėšos:

1. Mažiausiai 5,8 mln. LT buvo pervesta į privačius pensijų fondus, nors nebuvo gautos draudimo įmokos iš draudėjų. Tokia pati pastaba buvo ir dėl 2013m. finansinių ataskaitų.

2. Sodra suteikė teisę neatlygintai naudotis valstybės patikėjimo teisėmis gautu turtu kitiems asmenims, kurie neturėjo teisės naudotis tuo turtu. Analogiška pastaba buvo ir dėl 2013m. finansinių ataskaitų.

3. 1,5 mln. LT pirkimų buvo atlikta pagal nepagrįstu reikalavimus, kurie ribojo kitų tiekėjų galimybę dalyvauti pirkime. Tokia pati pastaba buvo ir dėl 2013m. finansinių ataskaitų.

4. 0,1 mln. LT sumokėjo konsultantams už Sodros finansinių ataskaitų sudarymą, nors Sodroje mokamas darbo užmokestis buhalteriams, kurie pagal savo pareigybines instrukcijas privalėjo patys sudaryti finansines ataskaitas. Tokia pati pastaba buvo ir dėl 2013m. finansinių ataskaitų.

5. Sodra patyrė 15,5 mln. LT sąnaudas dėl pensijų mokėjimo per Swedbank. Komitete buvo paaiškinta, kad visus pensijų pavedimus formuoja pats bankas, pagal Sodros pateiktą sąrašą, dėl ko yra mokami mokesčiai bankui, nors pagal įstatymą pavedimai daromi nemokamai, jei juos suformuotų pati Sodra. Kad suprogramuoti automatinius mokėjimus Sodrai kainuotų 130LT/mėnesiui, arba 5 tūkst. LT per 3 metu (audito ataskaitos 34 psl.).

6. Sodra negali paaiškinti kokiu teisiniu pagrindu, jinai atleidžia nuo delspinigių kai kuriuos draudėjus. Ši pastaba tęsiasi nuo 2013m.

7. Dėl to pačio draudiminio įvykio Sodra mokama kelias VSDF išmokas, nors pagal draudimo principus išmoka turėtų būti viena. Ši pastaba tęsiasi nuo 2013m.

8. 7,5 mln. LT buvo atlikta išmokų asmenims, dėl nedarbo draudimo, neturint tam teisinio pagrindo.

9. 3 mln. LT sumokėta palūkanų bankams, dėl netinkamai suderinto finansavimo su asignavimų valdytoju (Finansų ministerija).

Žemiau pateikiamos Valstybės kontrolės nustatytos reikšmingiausios Sodros finansinių ataskaitų klaidos, kurių netaisys Sodra:

1. Valstybės kontrolės auditorius negalėjo patikrinti, t.y. Sodros lėšų buhalterinė apskaita vedama taip, kad neįmanoma nustatyti ar:

1. 220 mln. LT atidėjiniai yra tinkamai apskaičiuoti;

2. 2 mln. LT gautinos sumos Balanse yra teisingos

3. 6 mln. LT finansinės veiklos pajamos yra teisingos

4. 61 mln. LT nuvertėjimo ir nurašymų sąnaudos yra teisingos

5. 5 mln. LT delspinigiai yra paskaičiuoti ir parodyti teisingai

2. Sodra nesutiko taisyti nustatytų klaidų:

  1. gautini mokesčiai ir socialinės įmokos yra uždidinti 6 mln. LT

  2. kitos gautinos sumos yra sumažintos 6 mln. LT

  3. 2014m. finansavimo sąnaudos uždidintos 18 mln. LT, o 2013m. nepagrįstai sumažintos ta pačia 18 mln. LT suma.

  4. Veiklos pajamos uždidintos 2 mln. LT

Šaltinis: vkontrole.lt_A, vkontrole.lt_B, www.vkontrole.lt_C