Lukiškių aikštės probleminių konkursų aptarimai ir tinklapio ekspertai.eu skaitytojų nuomonės pasiūlė mintį pasidairyti po platųjį pasaulį: kokie memorialai Laisvės kovotojams yra sukurti iki pat šios dienos. Juo labiau, kad vienas skaitytojas nurodė ir konkretų pageidaujamą pavyzdį Lietuvai – Arlingtono memorialą Vašingtone, beje, nacionalinėse kapinėse...
Jūsų dėmesiui siūlome atidžiau pažvelgti į šią pasaulinę galeriją. Tai nebūtinai įdomiausi, bet jau pastatyti ir gana saviti paminklai ir memorialai Laisvės kovotojams. Nuo 2013-ųjų iki XIX amžiaus. Įvairiose valstybėse: JAV, Pietų Afrikoje, Indijoje, Prancūzijoje, Latvijoje... Jų autoriai yra italai, graikai, amerikiečiai, britai, indai, latviai ir lietuviai, o paminklams naudotos medžiagos yra nuo pačių šiuolaikiškiausių: stiklo lakštų ir plieno karkasų, iki klasikinių: bronzos, akmens ir geležies.
Tačiau žvelgiant į šią galeriją kaip mat iškyla lietuviškas klausimas: ar būtume laimingi, jeigu vienas toks pavyzdžių atsirastų Vilniaus Lukiškių aikštėje? O gal vis dėlto suteikime laisvę lietuvių menininkams ir apdovanokime mūsų pasitikėjimo kreditu bei pagarba jų kūrybai? Kitu atveju, po 18 metų kankinančio nesibaigiančių konkursų maratono turime dar vieną kraštutinai desperatišką galimybę: pasiskolinti kurį nors paminklą iš pasaulio krašto ir jo kopiją išdidžiai pasistatyti Vilniaus centre. Gal tada visi bus laimingi, nes baigsis rietenos ne tik tarp pačių menininkų, bet ir tarp pilietiškai agresyvios visuomenės narių, kurie niekaip nesulaukia savo mistinės vizijos įkūnijimo kurio nors konkurso finalininko kūrinyje.
Siūlome architekto urbanisto Augio Gučo nuomonę apie Lukiškių aikštės su memorialu idėją ir projektus.
Pradėkime apžvalgą nuo pačių naujausių memorialų pasaulyje, pastatytų 2013-aisiais, ir pamažu žygiuokime atgalios. Šioje meniškai patriotinėje ekskursijoje turime progą pagalvoti ir apie laikmečio bei skirtingų tautų ir valstybių suvokimą, kas yra Laisvės kovos ir kovotojai už Laisvę.
1. Kolorado memorialas laisvei. 2013, Aurora, JAV. Pastatytas iš 21 stiklo lakštų, ant kurių yra beveik 6000 Kolorado piliečių, kurie žuvo visuose karuose nuo 1876 m., vardai. Šiam memorialui lėšos 2012 m. buvo surinktos itin greitai – per radijo „blitz" akciją (KEZW).
2. Paminklas Nelsonui Mandelai. Ilga laisvės kova. 2012, Pietų Afrika. Autorius Marco Cianfanelli. Paminklas skirtas N.Mandelos pagrobimo 50-osioms metinėms ir pastatytas toje pačioje vietoje, kur N.Mandela 1962 m. buvo pagrobtas 3 km nuo Hoviko (Howick, Kvazulu-Natal) ir kalintas 27 metus. Šiam paminklui panaudota 50 formuotų geležies strypų.
3. Laisvės kovotojai. 2011, Indija. Autorius Biren Sinha. Bronzos horeljefas, pastatytas Bharamuke, Guvahatyje.
4. Laisvės memorialas žuvusiems kariams Irake ir Afganistane. 2011, Oklahoma, JAV. Autorius Carl Regutti. Paminklas (Freedom Reigns Memorial) skirtas žuvusiems JAV kariams Irake ir Afganistane, suprojektuotas Audronašos parke (Thunderbird Park), Oklahomoje, JAV. Lėšos memorialui renkamos viešai iš aukotojų.
5. Arlingtono Korėjos karo memorialas. 1995, Vašingtonas, JAV. Autorius Frankas Gaylord. Skulptūrinė 19 karių grupė, skirta atminti veteranams Korėjos kare, kuriame dalyvavo 1,5 mln amerikiečių 1950-1952 m. Pastatyta nacionalinėse Arlingtono kapinėse, Vašingtone.
6. Laisvė nėra nemokama. Arlingtono Korėjos karo memorialo siena, 1995, Vašingtonas, JAV. Granito siena su 2400 bevardžių karių veidais ir užrašu „Laisvė nėra nemokama“ („Freedom Is Not Free“). Galimas ir toks sienos su tekstu sprendimas...
7. Laisvė. 2001, Filadelfija, JAV. Autorius Zenos Frudakis. Įdomu, kad ši graikų kilmės amerikiečių menininko skulptūrinė kompozicija iš bronzos yra pastatyta pasaulinės farmacijos milžinės GlaxoSmithKline teritorijoje, tad galbūt ir pastarosios finansuota.
8. Laisvės karys. 1990, Arizona, JAV. Autorius Robertas Russinas (Russin). Skulptūra iš bronzos yra Taksono (Tucson) žydų bendruomenės centro (JCC) skulptūrų parke.
9. Prancūzų laisvės kovotojams, Kolmaras, Prancūzija. Autorius Stan Watts. Skulptūra sukurta atminti kariams iš Libijos, kovojusiems už Prancūzijos laisvę Antrajame pasauliniame kare.
10. Laisvė - Švytėk kaip žvaigždė. 1935, Ryga, Latvija. Autorius Karlis Zalė. Prieškariu ši skuptūra dar buvo vadinama „Milda".
11. Laisvės skulptūra "Liberty". 1884, Niujorkas, JAV, ir 1889, Paryžius, Prancūzija. Autorius Frédéric Bartholdi. Skulptūra „Laisvė, nušviečianti pasaulį" buvo padovanota Amerikai prancūzų, tačiau antras mažesnis šios skulptūros liejinys iš bronzos buvo pastatytas Paryžiuje.
Dabar gal verta prisiminti paskutiniojo ir ankstesnių Lukiškių aikštės paminklui-memorialui skirtų konkursų projektus. Pavyzdžiui, 2008 metais Vilniaus miesto savivaldybės vykdytame konkurse buvo pristatyti septyni finalininkai. 2013-ųjų vidurvasaryje pasibaigusiame paskutiniame (?) konkurse, kurį vykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės įpareigota Kultūros ministerija, buvo išskirti penki projektai, geriausiai įvertinti septynių narių komisijos. Vienas jų komisijos yra rekomenduojamas statyti Lukiškių aikštėje.
Ir vis dėlto pats svarbiausias klausimas yra mums patiems apie mus pačius: ar sugebėsime nusileisti kitokiai nuomonei, kuri ne mažiau svarbi nei bet kuri kita...
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]