JT apskaičiavo, kad migracija, mažėjantis gimstamumas ir senėjanti visuomenė lems, kad po 12-17 metų, Armėnijoje gerokai sumažės gyventojų - iki 1,5-2 milijonų žmonių. Pasak Armėnijos sociologų asociacijos prezidento Gevorgo Pogosiano, šiuo metu reikia kalbėti ne apie migraciją, bet apie gyventojų populiacijos nykimą šalyje. Plačiau tendencijas armėnų visuomenėje sociologo klausinėjo vokiečių žiniasklaidos priemonė „Deutsche Welle”.
„Deutsche Welle”: Kiek Armėnijos piliečių jau paliko šalį?
Gevorg Pogosian: Per 20 nepriklausomybės metų šalį paliko 1,2 milijono žmonių. Tai 33 procentų gyventojų. Gyventojų mažėjimo priežastys – du kartus, palyginant su sovietmečiu, kritęs gimstamumas ir išvykimas iš šalies. Ir kai mes kalbame apie gyventojų populiacijos nykimą šalyje nieko neperdedame - taip klasifikuoja specialistai. Jei 2012 m. sausio-kovo mėnesiais Armėniją paliko 25 000 žmonių, tai per tą patį laikotarpį šiemet – 35 500.
46 procentai Jerevane (Armėnijos sostinėje – red. past.) vykusios apklausos dalyvių sakė, kad jie nori palikti Armėniją. Ketina palikti šalį virš 50 procentų vyrų, ir 42 procentų moterų, bei 52 procentai jaunų žmonių.
- Kur išvyksta armėnai?
- 80 procentų mūsų piliečių vyksta į Rusiją. 15 procentų persikelia į Europą ir apie 5 procentai - JAV. Tai Armėnijos migracijos geografija. Vienu metu Europoje populiariausiomis šalimis tarp armėnų buvo Vokietija ir Nyderlandai. Dabar armėnai dažnai renkasi Ispaniją.
- Kokios yra šios masinės migracijos priežastys?
- 90-ųjų pradžioje, kai vyko Kalnų Karabacho karas, buvo energetinė krizė, kai žmonės gaudavo elektros šviesos, geriausiu atveju dvi valandas per dieną - daugelis jų paliko šalį dėl sunkios socialinės ir ekonominės padėties.
Antrasis gyventojų nutekėjimo laikotarpis atėjo 2000-ųjų pradžioje. Dauguma žmonių išvyko, nes negalėjo rasti darbo Armėnijoje. Ir jei jo turi, tada darbo užmokestis yra toks mažas, kad negali patenkinti elementarių šeimos poreikių. Dabar realus nedarbo lygis Armėnijoje yra beveik 25 proc.
Tačiau yra ir psichologinių priežasčių, ir politinių. Beveik 32 procentai respondentų yra pasirengę palikti šalį dėl to, kad trūksta darbo, 30 proc. - nes nėra perspektyvų, 20 proc. - dėl to, kad stinga teisingumo, 17 proc. - dėl nepakankamo pragyvenimo šaltinių. Beveik 52 su puse procentų respondentų teigė norintys, kad jų vaikai gyventų užsienyje.
Armėnijos situaciją sunkina ir galimybė atnaujinti karą su Azerbaidžanu dėl neišspręsto konflikto Kalnų Karabache. Yra didelis korupcijos lygis, žmonės nepatenkinti teismais. Jie išvyksta, nes negali gauti teisinių, net elementarių, savo problemų, sprendimų. Jie yra priversti kovoti su korupcija, biurokratija, kyšininkavimu, „telefonine teise”, - kai laimėtojas yra ne tas, kuris yra teisus, bet tas, kuriam gali padėti „kas nors” iš aukščiau paskambinęs „kur reikia”. Visa tai yra veiksniai, kurie skatina žmones išvykti iš šalies.
- Ar nerimauja dėl gyventojų nutekėjimo valdžia, kaip ji reaguoja į tai, kas vyksta?
- Patirtis bendraujant su valdininkais rodo, kad jie nėra labai susirūpinę dėl šio reiškinio. Pirmaisiais 10 metų, valdžios institucijos neigė emigracijos egzistavimą. Kai jos pagaliau pripažino šį faktą, šalį jau paliko milijonas žmonių.
Tačiau tada buvo tokia sudėtinga situacija, kad išvykimas turėjo išspręsti ir kai kuriuos klausimus šalyje. Jei negali suteikti darbo vietų žmonėms, tuomet lengviau, kai jie palieka šalį. Be to, - likusiems gyventojams padeda iš užsienio emigrantų siunčiami pinigai. Pagal naujausius Pasaulio banko pranešimus, jie kasmet sudaro beveik 2 mlrd. dolerių – tai būtų proporcinga Armėnijos valstybės biudžetui. Atsisakyti šio pajamų šaltinio vyriausybei, tikriausiai sunku. Pinigai nuima socialinę įtampą visuomenėje, kitaip ji gali peraugti į riaušes ar protestus.
Dabar valdžios institucijos susimąstė, nes demografinio žlugimo grėsmė akivaizdi. Sąmoningumas dėl problemos atsirado, bet realių mechanizmų sustabdyti migraciją ir net bandyti susigrąžinti dalį tų, kurie paliko šalį nėra.
Tačiau jūsų tyrimai rodo, kad Armėnijoje padaugėjo laimingu žmonių ...
- Mes tirėme ryšį tarp laimės, patriotizmo ir migracijos. Išsiskiria labiausiai Jerevanas - daugiau nei 82 proc laiko save tikrais patriotais. Didžioji dauguma - 69 procentų laiko save laimingais. Armėnija pasaulyje užima 53-ąjį vietą pagal laimingų žmonių procentus. Kaukaze, tai - laimingiausia šalis (Azerbaidžanas - 80, Gruzija - 55). Tai nuostabu, ypač kai žinome, kad, remiantis oficialiais duomenimis, 35 proc Armėnijos gyventojų gyvena skurde.
Nepaisant to, dauguma laimingųjų jerevaniečių ketina išvykti iš šalies. Kaip ir pusė piliečių, kurie laiko save tikrais patriotais. Paradoksalu, bet patriotizmas ir laimė netrukdys palikti Armėniją.