Artimųjų Rytų karas ir piktybiški Rusijos veiksmai smogia Europos žemės ūkiui

Užsitęsęs Artimųjų Rytų konfliktas sukelia vis naujas krizes. Šiandien kenčia jau ne tik energetikos sektorius, bet ir žemės ūkis. Kelių šalių ūkininkai susidūrė su azotinių trąšų trūkumu dėl Hormūzo sąsiaurio blokados. Per jį vyksta maždaug trečdalis visų tiekimų į JAV ir Europos šalis.

Labiausiai paplitusių trąšų – karbamido ir amoniako – kainos smarkiai šoktelėjo aukštyn.

Sudėtinga padėtis klostosi ne tik JAV, bet ir Europoje.

Vokietijoje, pasak ūkininkų, dėl trąšų trūkumo grūdinių kultūrų derlius bus gerokai mažesnis nei pernai. O kai kurios kultūros gali iš viso nesudygti.

Azotinės trąšos – tai organinės arba mineralinės medžiagos, kuriose yra azoto. Maždaug trečdalis pasaulinių tiekimų vyksta per Hormūzo sąsiaurį, kuris užblokuotas nuo JAV ir Izraelio karinės kampanijos prieš Iraną pradžios.

Dėl to pagrindinės gamintojos – Jungtiniai Arabų Emyratai, Saudo Arabija ir Kataras – nebegali vykdyti suplanuotų karbamido ir amoniako tiekimų.

Padėtį dar labiau blogina ir energijos išteklių kainų šuolis.

Kaip kainos keisis toliau ir kas bus, jeigu Hormūzo sąsiauris liks užblokuotas ilgam laikui, ūkininkai kol kas neskuba spėlioti. Tačiau jie viliasi alternatyviais tiekimo kanalais.

Jungtinėms Valstijoms tokia alternatyva yra Venesuela.

Europai pagrindinė tiekėja buvo Rusija. Būtent ji 2025 metais iš viso eksportavo 45 milijonus tonų trąšų. Tačiau šiemet ši šalis tiekimą piktybiškai sustabdė.