Atominės projektas, paremtas melu

Lietuvoje paskutinėmis dienomis konservatoriai ir jų satelitai staiga ėmė kelti klausimus dėl kaimyninėje Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės. Konservatorė Rasa Juknevičienė atkreipė dėmesį, kad „Astravo elektrinei kelią atvėrė 2012 metų refendumas“.

„Jį parėmė tuometinė opozicija su socialdemokratais priešakyje, o nemaža dalis žiniasklaidos lygiai taip pat nesigilino arba aptarnavo referendumo iniciatorius“, - nusivylimą referendumo rezultatais iki šiol neslepia politikė, leisdama suprasti, kad tauta padarė didelę klaidą, balsuodama prieš naujos Visagino elektrinės statybas (visą konservatorės įžvalgą skaitykite puslapio apačioje).

Kaip ten bebūtų, šiuo metu verta būtų prisiminti 2012 m. straipsnį, paskelbtą tinklalapyje skrastas.lt.

ekspertai.eu 2016 01 28

Buvęs premjeras, konservatorius Andrius Kubilius darė viską, kad būtų statoma naujoji Visagino atominė elektrinė. Nuotr. japantimes.co.jp

Nep­rik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­ras šiau­lie­tis Al­gi­man­tas Sė­jū­nas įsi­ti­ki­nęs, jog Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės (VAE) pro­jek­tas ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės Lie­tu­vai ne­su­teiks.

At­virkš­čiai, tai – ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės lai­do­tu­vės. A. Sė­jū­nas in­ter­viu „Šiau­lių kraš­tui“ kal­ba ir apie tai, kad esa­me neats­pa­rūs bran­duo­li­nės ener­ge­ti­kos lo­bis­tų spąs­tams.

Ne­pa­bėg­si­me nuo Ru­si­jos

A. Sė­jū­nas dau­giau nei pus­me­tį gi­li­no­si į VAE pro­jek­to pro­ble­mą, aiš­ki­no­si su moks­li­nin­kais, ener­ge­ti­kos eks­per­tais. Me­mo­ran­du­mu jis krei­pė­si į Sei­mo na­rius, ra­gin­da­mas at­si­sa­ky­ti pa­vo­jin­go pro­jek­to.

- Ką pa­vy­ko iš­siaiš­kin­ti, ko­kius ar­gu­men­tus tei­kia­te?

- Pir­miau­sia, ja­po­nų kom­pa­ni­jos „Hi­ta­chi“ bran­duo­li­nis reak­to­rius yra per daug ga­lin­gas. Vi­sa­gi­no AE jis bus 1350 MW. Su to­kios ga­lios ag­re­ga­tu mes nie­ka­da ne­bū­si­me ne­prik­lau­so­mi. To­kio ga­lin­gu­mo re­zer­vuo­ti, kai reak­to­rius bus stab­do­mas re­mon­tuo­ti ar dėl in­ci­den­to, Lie­tu­va net kar­tu su Lat­vi­ja ir Es­ti­ja ne­pa­jėgs už­tik­rin­ti. To­kius re­zer­vus ga­li su­teik­ti Ru­si­ja, ku­rios ener­ge­ti­nė­je sis­te­mo­je ir da­bar esa­me. Jei­gu re­zer­vi­nę ener­gi­ją to­liau iš jos im­tu­me, nuo Ru­si­jos pri­klau­so­mi iš­lik­tu­me vi­są XXI am­žių. Ant­ras va­rian­tas – ša­lies tink­lų sinch­ro­ni­za­vi­mas su Va­ka­rų Eu­ro­pos tink­lais. Prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius, ki­ti stra­te­gai tai pro­pa­guo­ja. Bet nie­ko nė­ra pa­da­ry­ta. Kon­kur­są lai­mė­ju­si Šve­di­jos kom­pa­ni­ja už be­veik 1 mi­li­jo­ną eu­rų rengs ga­li­my­bių stu­di­ją, ko­kio­mis są­ly­go­mis ir kaip Lie­tu­va ga­lė­tų pri­si­jung­ti prie Eu­ro­pos tink­lų, pa­teiks 2013 me­tais. Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos ins­ti­tu­to, Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) moks­li­nin­kai šią pro­ble­mą nag­ri­nė­jo, bet jų nie­kas ne­klau­sia. Jie su­skai­čia­vo, jog tam rei­kia nu­ties­ti tris pa­pil­do­mas kin­ta­mos sro­vės li­ni­jas su Len­ki­ja. Kai­nuo­tų apie 6 mi­li­jar­dus li­tų.

Kai­na ir pa­vo­jai mil­ži­niš­ki

- Tai kiek iš vi­so kai­nuos ato­mi­nės pro­jek­tas?

- Me­las, kad pro­jek­tas kai­nuos tik 17 mi­li­jar­dų li­tų, in­ves­tuo­ja­mų į VAE. Rei­kia pri­dė­ti dar tuos 6 mi­li­jar­dus li­tų tink­lams sinch­ro­ni­zuo­ti – iš vi­so jau 23 mi­li­jar­dai li­tų. Dar neį­ver­ti­na­ma, kiek kai­nuos bran­duo­li­nės at­lie­kos, jų sau­go­ji­mas. Apie tai iš vi­so ty­li­ma. Tarp­tau­ti­nių eks­per­tų skai­čia­vi­mu, ga­li kai­nuo­ti 10 mi­li­jar­dų li­tų. Dar ne­ži­no­me, kur rei­kės lai­do­ti Ig­na­li­nos ato­mi­nės at­lie­kas – jų nie­kas ne­no­ri priim­ti. O lai­do­ji­mo pro­ble­mą spren­džia vos ke­tu­ri spe­cia­lis­tai. Yra su­kaup­ta 2300 to­nų pa­nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ro. Jį rei­kia sau­go­ti, šal­dy­ti, kon­tei­ne­riuo­se lai­ky­ti apie 50 me­tų. Po to lai­do­ti gi­lu­mi­nė­se šach­to­se: nuo 500 met­rų iki ke­lių ki­lo­met­rų gy­lio. Kur bus tie ka­pi­ny­nai? Ar jie bus sau­gūs 300 me­tų, ar neuž­terš po­že­mi­nio van­dens? Geo­lo­gai ieš­ko vie­tos Piet­ry­čių Lie­tu­vo­je ar apie Ig­na­li­ną. Tos pa­vo­jin­gos at­lie­kos – tra­giš­kas rei­ka­las Lie­tu­vai.

Pa­jė­gu­mų ne­trūks­ta

- Ar be VAE ne­tu­rė­tu­me elekt­ros?

- Iš prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus, Vi­sa­gi­no AE di­rek­to­riaus Ri­man­to Vait­kaus lū­pų skam­ba, jog mums trūks­ta pa­jė­gu­mų. Me­las. Da­bar ga­lin­gu­mai yra be­veik du kar­tus di­des­ni, nei mums rei­kia. Ener­ge­ti­kos spe­cia­lis­tai tei­gia, jog jų pa­kaks dar 30 me­tų. Jei­gu trūks­ta, kaip tei­gia prem­je­ras, tai rei­kia mo­der­ni­zuo­ti jė­gai­nes ir in­ves­tuo­ti į at­si­nau­ji­nan­čius šal­ti­nius. Pa­nau­do­ti sau­lės, vė­jo, ža­lią­ją ener­gi­ją. Atei­na dar ir pi­ges­nių ska­lū­ni­nių du­jų era. Ir ga­li­me tu­rė­ti ne­prik­lau­so­mą na­cio­na­li­nę sis­te­mą, kaip, pa­vyz­džiui, Da­ni­ja. Vi­siš­kai ne­sup­ran­ta­ma, kam rei­kia įsi­vel­ti į to­kį bran­gų ato­mi­nės pro­jek­tą? Ir dar sklei­džia­mas įžū­lus me­las, kad jis už­tik­rins ener­ge­ti­nę ne­rik­lau­so­my­bę. Jis mus pri­riš prie vie­nos ar ki­tos sis­te­mos – Ru­si­jos ar­ba Len­ki­jos. Ru­si­jai dar­gi svar­bu tu­rė­ti AE Bal­ta­ru­si­jo­je, Lie­tu­vo­je ir Ka­li­ning­ra­de, kad ato­mi­ne juos­ta mus at­skir­tų nuo Eu­ro­pos.

- Yra ir dau­giau abe­jo­nes ke­lian­čių fak­tų?

- KTU pro­fe­so­riai sa­ko, jei­gu taip no­ri­me sta­ty­ti AE, tai ji ga­lė­tų tu­rė­ti tris reak­to­rius po 400 MW. Po vie­ną reak­to­rių nie­kur pa­sau­ly­je ato­mi­nės ne­sta­to­mos. Vi­sa­gi­no AE su to­kios di­de­lės ga­lios reak­to­riu­mi yra tik kliū­tis įsi­jung­ti į Va­ka­rų Eu­ro­pos tink­lus. Pag­rin­di­nis rei­ka­la­vi­mas įsi­jun­giant į Va­ka­rų sis­te­mą yra pri­si­jun­gian­čios sis­te­mos sava­ran­kiš­ku­mas. Ji tu­ri pa­de­monst­ruo­ti, kad yra pa­ti­ki­ma – vie­ne­rius me­tus veik­ti kaip už­da­ra sis­te­ma, izo­liuo­tu re­ži­mu. Ne­tu­rė­da­ma re­zer­vi­nių pa­jė­gu­mų Lie­tu­vos sis­te­ma sa­va­ran­kiš­kai ne­ga­li funk­cio­nuo­ti. To­dėl bu­vo pa­da­ry­ta iš­va­da, jog vie­na Lie­tu­va ne­ga­li įsi­jung­ti į Eu­ro­pos sis­te­mą. Tam rei­kia, kad vi­sos trys Bal­ti­jos vals­ty­bės su­si­jung­tų. Pa­vyz­dys yra Cent­ri­nės Eu­ro­pos vals­ty­bės. Len­ki­ja, Če­ki­ja, Slo­va­ki­ja, Veng­ri­ja, su­da­riu­sios vie­nin­gą blo­ką, at­si­jun­gė nuo bu­vu­sios SSSR sis­te­mos ir pri­si­jun­gė prie Eu­ro­pos sis­te­mos. Bet Bal­ti­jos vals­ty­bės ne­su­ge­ba su­si­tar­ti. O rea­liai eg­zis­tuo­ja ke­tu­rių sis­te­mų per­tvar­kos pro­ble­ma – Bal­ti­jos vals­ty­bių ir Ru­si­jos. Su ja ir­gi rei­kia de­rė­tis dėl bend­ra­dar­bia­vi­mo, elekt­ros tie­ki­mo į Ka­li­ning­ra­dą. Es­ti­ja vie­nin­te­lė iš Bal­ti­jos vals­ty­bių, Suo­mi­jai pa­de­dant, tu­ri nor­ma­lų ūkį ir ku­ria ne­prik­lau­so­mą sis­te­mą. Es­tams ir lat­viams Vi­sa­gi­no AE tik tiek rei­ka­lin­ga, jei­gu ga­mins pi­ges­nę elekt­rą. Jei­gu Len­ki­ja bū­tų suin­te­re­suo­ta Vi­sa­gi­no AE, su­teik­tų mums re­zer­vi­nius pa­jė­gu­mus.

- Ta­čiau juk per Len­ki­ją pla­nuo­ja­mi elekt­ros til­tai?

- Len­ki­jos te­ri­to­ri­jo­je sinch­ro­ni­za­vi­mo li­ni­jas mū­sų stra­te­gai brai­žo su len­kais ne­su­de­ri­nę. Dėl to rei­kia de­rė­tis ir su Len­ki­ja, ir su Vo­kie­ti­ja. Be šių ša­lių pri­ta­ri­mo ne­ga­li­me pri­si­jun­gi­mo pro­jek­tų įgy­ven­din­ti. ES no­ri, kad ne­lik­tu­me sa­la – tie­sia mums li­ni­jas su Len­ki­ja ir Šve­di­ja. Tai – pre­ky­bi­nės jung­tys. Jei­gu Ru­si­ja ban­dy­tų už­blo­kuo­ti, tai iš Len­ki­jos gau­tu­me 1000 MW, iš Šve­di­jos – 800 MW. Nu­tie­sę tas li­ni­jas 2015 me­tais jau bū­tu­me vi­siš­kai sau­gūs ir be ato­mi­nės. Ko­kia bus elekt­ros kai­na rin­ko­je, to­kia ir pirk­si­me. Da­bar per me­tus su­var­to­ja­me 2000 MW elekt­ros ener­gi­jos. At­si­jun­gia­me nuo Ru­si­jos sis­te­mos, bet pa­lie­ka­me su ja pre­ky­bi­nes jung­tis ir Ru­si­ja lai­kys Lie­tu­vą sa­vo par­tne­re.

Am­bi­ci­jų ir lo­bis­tų spąs­tai

- Kaip ma­no­te, kas lė­mė to­kio ga­lin­go reak­to­riaus pa­si­rin­ki­mą?

- Po Fu­ku­ši­mos pra­si­dė­jo ato­mi­nės ener­ge­ti­kos sau­lė­ly­dis. Eu­ro­pa ne­bes­ta­to nau­jų reak­to­rių. Ja­po­ni­ja už­da­ro sa­vo ato­mi­nes. Tas „Hi­ta­chi“ reak­to­rius bu­vo nu­ma­ty­tas JAV sta­ty­ti, bet ame­ri­kie­čiai at­si­sa­kė. Mū­sų val­džia to ne­pa­nei­gia, bet ne­ko­men­tuo­ja. Tu­rė­tų vi­suo­me­nei paaiš­kin­ti, ko­dėl ame­ri­kie­čiams jis ne­ti­ko, o mums tin­ka. To­kių reak­to­rių yra tik ke­tu­ri pa­sau­ly­je. Iš jų vie­nas Ja­po­ni­jo­je už­da­ry­tas, du ne­pa­leis­ti Tai­va­ny­je, ir pas mus vie­nas, ne­duok Die­ve, jei­gu bus. Mums jį tie­siog įki­šo, kaip pre­kę, skir­tą iš­par­da­vi­mui. Ir pi­gu­mo mi­tai bliūkš­ta. Kur pa­žiū­rė­si, tas pro­jek­tas pa­rem­tas me­lu.

- Kas už vi­so to sly­pi?

- Bran­duo­li­nės ener­ge­ti­kos lo­bis­tai pa­sau­ly­je yra la­bai stip­rūs. Ka­dan­gi tie pro­jek­tai ne­pap­ras­tai bran­gūs, čiul­pia tau­tos pi­ni­gus, ne­be­lie­ka jų jo­kioms al­ter­na­ty­voms. Tu­ri daug pi­ni­gų, da­ro spau­di­mą vals­ty­bių vy­riau­sy­bėms. Ypač ma­žų vals­ty­bių. Lie­tu­va spau­di­mo eg­za­mi­no neiš­lai­kė, mes pa­kliu­vo­me į lo­bis­tų ran­kas. Pro­jek­tas 17 mi­li­jar­dų li­tų, iš jų 4 mil­ijar­dai ati­teks vers­lui. Ko­rup­ci­jos ly­gis, ma­no­ma, yra toks: 10–15 pro­cen­tų by­ra va­di­na­mie­siems „at­ka­tams“. Skai­čiuo­ki­me, nuo 4 mi­li­jar­dų – 400 mi­li­jo­nų nu­sės kaž­ko­kių vei­kė­jų ki­še­nė­se.

Sa­viems jau „prie­šas“

– Ko­kios reak­ci­jos su­lau­kė­te sa­vo par­ti­jo­je – Tė­vy­nės są­jun­go­je, Sei­me?

- Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas su­rea­ga­vo, nes nu­spren­dė, jog rei­kia re­fe­ren­du­mo dėl VAE. Re­fe­ren­du­mui pri­ta­rė ir Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, ne­ma­žai Sei­mo na­rių. Lau­kiau, gal­būt par­ti­ja iš­kvies dis­ku­si­jai. Pra­šiau­si į Sei­mo frak­ci­ją, bet frak­ci­jai už­draus­ta bend­rau­ti su pa­si­sa­kan­čiais prieš VAE. Džiau­giuo­si, kad Vy­tau­tas Lands­ber­gis pri­pa­ži­no, jog ke­lia­mi rim­ti klau­si­mai, į ku­riuos rei­kia at­sa­ky­ti. Bet at­sa­ky­mų nė­ra. Ma­nau, ne­tu­ri ar­gu­men­tų. Pak­liu­vo į spąs­tus ir ne­ži­no, kaip at­si­trauk­ti.

- Ne­bi­jo­te, kad bū­si­te iš­stum­tas iš par­ti­jos, po­li­ti­kos?

- Esu lais­vas žmo­gus. Ma­tau, kaip kiek­vie­no­je par­ti­jo­je for­muo­ja­si val­dan­čio­sios gru­pės, ku­rios vie­ni­ja­si kaip ko­kie kla­nai: ly­de­ris ir ap­link jį re­mian­čių­jų gru­pė. And­riaus Ku­bi­liaus gru­pė ne­pri­pa­žįs­ta ar­gu­men­tų, ne­mėgs­ta prieš­ta­ra­vi­mų, yra kie­ta­kak­tė, vie­nos li­ni­jos. Par­ti­jos vir­šū­nei ne­si­prie­ši­na­ma, nes nuo jos pri­klau­so nu­me­ris rin­ki­mų są­ra­še. Jei­gu no­ri iš­lik­ti po­li­ti­ko­je, tu­ri pri­si­tai­ky­ti. Vie­nas po­li­ti­kas man taip ir pa­sa­kė: ne­ga­liu pli­ko­mis ran­ko­mis ei­ti prieš trau­ki­nį.

- Dar neap­kal­ti­no jū­sų Tė­vy­nės iš­da­vi­mu?

- Pats vie­šai pa­sa­kiau A. Ku­bi­liui, kad iš­duo­da vals­ty­bę. Kon­ser­va­to­rių pro­gra­mo­je yra aiš­kiai pa­ra­šy­ta, jog ato­mi­nės ga­lios pa­rin­ki­mas ne­tu­ri vir­šy­ti 800 MW. Eks­per­tai nu­sta­tė, jog ši ri­ba ne­ga­li bū­ti vir­šy­ta. Tai aš ir vyk­dau tą pro­gra­mą. O jie jos at­si­sa­ko.

- Ma­no­te, jog ne­vė­lu trau­ki­nį stab­dy­ti?

- Ne­vė­lu. Tu­ri­me pa­rem­ti re­fen­du­mo dėl VAE sta­ty­bos idė­ją, da­bar ren­ka­mi pa­ra­šai, kad re­fe­ren­du­mas įvyk­tų.

- Ar tu­ri­me šian­dien Lie­tu­vos vi­zi­ją, ar ži­no­me, ko sie­kia­me, kur ei­na­me?

- De­ja, tos vi­zi­jos ne­tu­ri­me. La­bai liūd­na. Pri­ta­riu pro­fe­so­riaus Gin­tau­to Ma­žei­kio min­tims, kad in­te­lek­tas yra iš­stum­tas iš vie­šo­sios erd­vės. Mes ne­gir­di­me sa­vo žmo­nių, sa­vo spe­cia­lis­tų. Ban­dyk prie­šin­tis, tai prem­je­ro pa­ta­rė­jas R. Ja­siu­lio­nis jau vie­šai ra­šo, jog tie, ku­rie pa­si­sa­ko prieš ato­mi­nės pro­jek­tą, re­mia Ru­si­ją. Va­di­na vals­ty­bės prie­šais ir pri­tai­ko Bau­džia­mą­jį ko­dek­są – gre­sia 7 me­tai ka­lė­ji­mo. Vie­nas iš kon­ser­va­to­rių man taip pat pa­ra­šė, kad to­kie yra vals­ty­bės iš­da­vi­kai, „Gazp­rom"-o, Krem­liaus agen­tai. Bet Sei­mo na­rių są­ži­nė jau su­kir­bė­jo. Tai gal tą trau­ki­nį su­stab­dy­si­me, nors bus nuo­sto­lių. Tai ir at­sa­ko­my­bės klau­si­mas. Pir­miau­sia prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus vy­riau­sy­bės at­sa­ko­my­bės. Bet pi­lie­tiš­ku­mo eg­za­mi­ną vi­si tu­ri­me iš­lai­ky­ti.

Rūta Jankuvienė, Šiaulių kraštas