Antihipnozė. Papildyta

Paskelbę M. Peleckio atvirą laišką, sulaukėme A. Guogos atsakymo, kurį publikuojame po M. Peleckio tekstu. 

M. Peleckis: Atviras laiškas A. Guogai, arba nesileiskite užhipnotizuojami

Rugpjūčio 16-ąją ekspertai.eu redakciją pasiekė pono Aurimo Guogos laiškas „Dėl neigiamų straipsnių apie Izraelį“, kuriame atvirai grasinama: „Ekspertai pradėjo vos ne kasdien pliekti Izraelį ir verkti dėl užspaustų palestiniečių. (...) Geriausia išeitis būtų nelįsti į žydų temą ir užsiimti savo reikalais“. Kadangi turiu garbės rašyti į, mano subjektyvia, tačiau argumentuota, nuomone, sąžiningiausio Lietuvos naujienų portalo ekspertai.eu užsienio naujienų skiltį, nusprendžiau, jog atviras laiškas „žydų išminties“ specialistu save vadinančiam A. Guogai – geriausia išeitis. Viešumo nebijome, nes tai, ką rašome – pagrįsta.

Kaltinimai nepagrįsti: apie Izraelį – vos trečdalis publikacijų

Įdomiausia ir netikėčiausia turbūt visiems pasaulio guogoms bus tai, kad didžioji dalis mano publikacijų apie Artimuosius Rytus, Azijos, Europos šalis (beje, A. Guoga turbūt neįsiskaitė: rašiau ne tik apie Izraelį, bet ir apie Iraną, Mjanmarą, Jungtinę Karalystę, Siriją, Afganistaną, Estiją, Egiptą) yra paremta įvairialypiais šaltiniais. Didelė dalis jų (bent pusė, ypač, kai tai susiję su Izraeliu) – Izraelio, kitų pasaulio valstybių žydų laikraščiai ir portalai („Izraelis Lietuvoje“, „The Jerusalem Post“, „Courier“, „Nasha Strana“, „Novosti Nedeli“, „Maariv“, „Haaretz“, „Yedioth Ahronoth“, www.newsru.co.il, „Hamodia“, „Israel HaYom“, „Israel Post“, „Zman Tel Aviv“, „Kol Hair“, „Jerusalem Christian Review“, „Al-Ittihad“, „Kul al-Arab“ etc.). Daugelyje straipsnių pateiktos tikslios nuorodos iš Izraelio spaudos, cituojama neiškraipant teksto, kaip ir dera etiškai žurnalistikai, už kurios pamokas ir įdiegtus principus amžinai dėkingas lieku Laimonui Tapinui bei šviesaus atminimo Skirmantui Valiuliui.

Nuo šių metų liepos 2 iki rugpjūčio 15 dienos ekspertai.eu išspausdino 17 mano publikacijų, skirtų įvykiams užsienio šalyse ir jų analizei. Iš 17 rašinių tik 6 skirti Izraeliui, o tai sudaro vos kiek daugiau nei trečdalį (35 procentus).

Tačiau A. Guoga savo laiške rašo: „Greitai tokių naujienų [suprask: apie Izraelį] skaičiumi susilyginsite su vietinėmis naujienomis“. Turi pabrėžti, kad jis visiškai neteisus (juolab kad ši frazė panaši į „aiškiaregystę“, ji nėra fakto konstatavimas). Kad tuo įsitikintų, ponas A. Guoga turėtų šiek tiek išsamiau paskaityti, kas rašoma portale ekspertai.eu.

Šaltinių gausa

Be Izraelio šaltinių, savo darbe naudoju kuo daugiau kitų šalių šaltinių. Tos šalys – Iranas („Press TV“, naujienų agentūros IRNA, FARS, ISNA, IRIB, „Mehr“, „Azad“), Kataras („Al Jazeera“, „Qatar News Agency“), Mjanmaras (MNA), Bahreinas (BNA), Saudo Arabija („Al Arabiya“, „Saudi Press Agency“), Kinija („Xinhua“, „China News Service“, CCTV), Afganistanas („Afghan Culture“), Egiptas („Egypt Independent“, „Operation Egypt“, „Middle East News Agency“), Prancūzija („Agence France-Presse“), Vokietija (DPA), Graikija („Athens-Macedonian News Agency“), Vengrija („Magyar Távirati Iroda“), Estija („Postimees“, „Eesti Päevaleht“, „The Baltic Times“), Latvija („Diena“, „Latvijas Avīze“, „Rītdiena“), Indija („Press Trust of India“, „United News of India“), Japonija („Kyodo News“, „Yomiuri Shimbun“, „Asahi Shimbun“, „Mainichi Shimbun“, „Nikkei Shimbun“), Jordanija („Jordan News Agency“, „Al Bawaba“), Pakistanas („Associated Press of Pakistan“), Rusija (www.novayagazeta.ru, „Interfax“, „RIA Novosti“, www.lenta.ru, „Vremia“, „Itogi“, „Russia Today“), Sirija („Syrian Arab News Agency“), Turkija („Anatolia News Agency“, „Cumhuriyet“, „Hürriyet“, „Milliyet“, „Sabah“, „Vatan“), Jungtinė Karalystė („Reuters“, „British United Press“, BBC, „The Daily Telegraph“, „The Guardian“, „The Times“), JAV (AP, UPI, „US News and World Report“, „International Herald Tribune“, „New York Times“, „Los Angeles Times“, „The Washington Post“, CNN), Vokietija („Der Spiegel“), Lenkija („Gazeta Wyborcza“, „Wprost“, „Politika“)... Sąrašą galima tęsti, nes rašant apie kiekvieną šalį reikalingi specifiniai šaltiniai. Tiesiog norėjau paaiškinti ponui A. Guogai, jog skaitau viena kita užsienio kalba ir tikrai neapsiriboju tuo, ką man siūlo lietuviška spauda. Atsijoju grūdus nuo pelų taip, kaip mokė kitas nuostabus dėstytojas Algimantas Čekuolis, stengdamasis nusikratyti bet kokios propagandos jungo. Kaip puikius apžvalgininkus, taip pat žmones, iš kurių mokausi, paminėčiau Gintarą Aleknonį, Romą Sakadolskį, Česlovą Iškauską.

Be abejo, savo kaip diplomuoto (magistras, 1999 m., VU) žurnalisto darbe naudojuosi ir asmeninėmis pažintimis, vadinamaisiais informatoriais iš užsienio šalių – bičiuliais, pažįstamais žmonėmis. Tai padeda susidaryti dar platesnį vaizdą apie pasaulį. Mano užsienio naujienų apžvalgos ir analizė spausdintos portaluose respublika.net, 15min.lt, vakarai.us, politika.lt, kituose leidiniuose. Esu Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Apokaliptinės A. Guogos pranašystės ir grasinimai

Todėl A. Guogos požiūris į mano darbą kaip į antisemitizmo skatinimą yra mažų mažiausiai neatidus, o vietomis ir grėsmingai apokaliptiškas: „Kuo daugiau antisemitizmo (neteisingos neapykantos žydų atžvilgiu), tuo ten [bet kurioje visuomenėje] mažiau demokratijos, teisingumo. Vietoj to antisemitų kraštuose pradeda siautėti banditų gaujos, puola ligos, sausros. (...) Vengrijoje neseniai į valdžią atėjo antisemitinės jėgos – pirmu reikalu pradėjo naikinti centrinio banko nepriklausomybę, dėti apynasrius žiniasklaidai, t. t. Ir priešingai. Šalys, kurios žydus gerbia, ten tikra demokratija pradeda leisti daigus. Aš jau keli metai uoliai dirbu, kad pagerėtų lietuvių nuomonė apie žydus. Žiūrėk, jau ir pilietiniai judėjimai dygsta, valdžios užpakalis spirga, jau ir nusikaltimų (ypač vagysčių) jie taip įžūliai nebedaro (išimtis, aišku, vaiko grobimas, tačiau ir antisemitų tikrai dar nestinga)“.

Kaip suprantu, Lietuvoje „vis mažėjančią“ korupciją A. Guoga laiko žydų ir savo nuopelnu. Deja, sąžiningi Lietuvos policininkai ir kiti teisėsaugininkai kalba ką kita: nusikaltimų daugėja, nuo paprastų vagysčių iki valstybinių aferų. O kokie pilietiniai judėjimai dygsta žydų dėka, būtų įdomu sužinoti iš paties pono A. Guogos.

Toliau savo laiške A. Guoga griebiasi tradicinės sionistinės (ekstremalaus žydų nacionalizmo) retorikos: vadina lietuvius žydšaudžiais, teigia, kad „lietuviai labai nekenčia žydų, todėl D-vas [kaip suprantu, turimas omenyje Dievas, - M.P.] nekenčia lietuvių. Kuo mūsų gyvenimas pagerėjo, kai Lietuvoje beveik neliko žydų? Esame murkdami ir talžomi kad vos akys akiduobėse laikosi. Badas, skurdas, pažeminimas, tremtis“, - baisų paveikslą piešia A. Guoga.

Netrumpą laišką ponas jis baigia itin grėsmingai: „Kuo labiau svaiginamės sąmokslo teorijomis apie niekšus sionistus, tuo labiau mūsų gatvėse siautėja banditai, smurtas šeimose, neviltis, Rusijos spaudimas, masinė emigracija (kas biblinėje kalboje vadinama tremtimi už tautos nuodėmes). [Pasirodo, lietuviai emigruoja dėl to, kad „nekenčia žydų“, - M.P.]  Tuo nenoriu pasakyti, kad apie žydus tik gerai arba nieko. Žinoma, galima juos kritikuoti, tačiau tai labai slidus reikalas [paryškinta mano, - M.P.]. Jei kritika motyvuota, tuomet viskas ok. Tačiau jie, neduok die, jūs kur nors suklydote ir žydus pliekiate neteisingai, tai Biblija tai laiko ypač sunkia nuodėme (šmeižtas savaime yra sunki nuodėmė, o šmeižtas apie žydus – ypač sunki nuodėmė). Todėl žlunga tie, kurie šmeižia žydus, ir žlunga jų darbai“.

Pabaigai ponas A. Guoga siūlo pažiūrėti siaubo filmą „apie tai, kaip Amerikai nusigręžiant nuo žydų jų šalį krečia gamtos nelaimės (ČIA). 

Naujoviškas politrukizmas

Linkėdamas ponui A. Guogai atidumo skaitant ekspertai.eu (ir ne tik) publikacijas, norėčiau trumpai pristatyti šį žmogų. Tiksliau, pats save jis pristato kaip „sėkmingos asmenybės judėjimo pradininką Lietuvoje“, „rašytoją“ (A. Guoga nepriklauso Lietuvos rašytojų sąjungai, o tik jos nariai gali vadintis rašytojais), anglų kalbos ir literatūros bakalaurą, ekonomistą, NLP ir psichoterapijos specialistą (studijavo vos metus – 2003-2004 metais). NLP – tai neurolingvistinis programavimas, prieštaringai vertinamas „mokslas“, kaip manipuliuoti žmonėmis, paprasčiau kalbant, moderni hipnozės versija. Iš A. Guogos teksto, atlikus semiotinę analizę, matyti, jog jis naudoja NLP metodus, norėdamas paveikti laiško skaitytojų sąmonę ir patraukti į savo pusę, nepateikdamas (ką darau aš, žurnalistas) kitos pusės (ar pusių) nuomonės.

A. Guoga save pristato ir kaip unikalių seminarų „žydų išmintis“, „žydų verslumo paslaptys“, „emocinės laisvės technika“ autorių. „Žinių radijuje“, priklausančiame savitą pseudofilosofiją sukūrusiam Augustinui Rakauskui, jis veda laidą „Sėkmingos tautos idėja“.

Paprastai kalbant, šis žmogus yra koučeris. Anksčiau, „Žinijos“ draugijos laikais, tokius vadindavo lektoriais, o tarybinėje armijoje – politrukais. Nežinau, kaip jie vadinami cahale (Izraelio armijoje), bet šios specialybės esmė – propagandos ir dezinformacijos skleidimas, kuo A. Guoga, kaip matome, sėkmingai užsiima. Įtarimų kelia ir jo įkurta svetainė www.antipsichiatrija.lt. Kaip religijotyrininkui, man yra gerai žinoma, jog psichiatrų ypač nekenčia bene pavojingiausia pasaulyje sekta – Scientologijos bažnyčia. Galbūt A. Guoga tegul atsako taip pat atvirai: ar jis yra jos narys? Kažkaip nedera ši informacija su „psichoterapijos mokslais“.

Vietoje epilogo

Pone A. Guoga, apie Izraelį rašiau ir rašysiu. Tačiau ne dėl to, kad būčiau antisemitas, neonacis, skinhedas ar pan. Priešingai – turiu gerų bičiulių žydų ir vertinu jų draugystę. Vienas žymus poetas (konfidencialumo sumetimais neatskleisiu jo pavardės) man pareiškė, jog labiausiai norėtų, kad Izraelis nesipyktų su jokiomis šalimis, ypač Iranu, kuris yra ypatinga valstybė, turinti 3000 metų valstybingumo patirtį, turtingą kultūrą.

Pone A. Guoga, pažadu Jums, kad rašiau ir rašysiu apie tai, kas pasaulyje aktualiausia. Šiuo metu Artimieji Rytai (Izaelis ypač - po grasinimų pradėti „30 dienų karą“ su Iranu) yra itin „karšti“, todėl kaip žurnalistas negaliu to nepastebėti.

Žemiau skelbdami A. Guogos atsakymą, atsiprašome, kad dėl negausių žmogiškųjų redakcijos išteklių palikome jį neredaguotą. Taip pat ekspertai.eu redaktorė R. Kalinauskaitė informuoja, kad jai A. Guoga savo laiško nesiuntė (kaip galima susidaryti įspūdį iš žemiau publikuojamo teksto), nors jis buvo išsiųstas keliems asmenims, nesusijusiems su redakcija. Ekspertai.eu.

A. Guoga: Athipnotizuokime šį paprastą klausimą. Atviras atsakymas M.Peleckiui

Parašiau žinutę, skirtą ekspertai.eu vadovams, kurioje pateikiau naują įžvalgą (toks mano darbas - pateikinėti naujas įžvalgas): bet kuriuo laikmečiu ir bet kurioje visuomenėje antisemitizmo (nepagrįstos neapykantos žydams) lygis yra atvirkščiai proporcingas žmogiškumo, žmogaus teisių, piliečių orumo lygiui toje šalyje.

Ši žinutė, skirta tik adresatams (t.y. ekspertai.eu vadovams), buvo persiųsta vienam žurnalistui, kuris ją plačiai pakomentavo straipsnyje, kuris vadinasi „Nesileiskite užhipnotizuojami“.  Kadangi šiuo atsakymu nesiekiu ką tai įrodyti pačiam žurnalistui, o tiesiog esu dėkingas, kad ekspertai.eu vadovybė man suteikė galimybę pateikti atsakymą skaitytojams, verčiau paaiškinsiu, ką turėjau omenyje ir kodėl ta žinutė potencialiai labai svarbi mūsų visuomenei.

Prieš 4 metus sugalvojau tuo metu naują idėją: kam žydų nekęsti, verčiau iš jų pasimokyti. Nuo tada entuziastingai tai darau ir negaliu atsistebėti, kad išmokti yra tiek daug. Vienas svarbiausių dalykų, ką pavyko sužinoti – tai kad egzistuoja geležinis dėsnis: kaip tauta elgiasi su žydais, tokia ir žmogaus teisių padėtis toje šalyje. Tai sužinojęs puoliau prie žemėlapio ieškoti, ar šis dėsnis galioja. Neradau išimčių. Nuo to lauko pateikiau ją dešimtims žmonių, niekas man nesugebėjo pateikti nei vienos išimties. Siūlau tą patį iššūkį ir visiems skaitytojams: ar galite parodyti man nors vieną šalį, kurioje būtų daug antisemitizmo, tačiau žmogaus teisės ir gyventojų orumas būtų aukštumoje? Kadangi dar niekas jokios išimties šiam dėsniui nepateikė, tai natūraliai nusprendžiau, kad išimčių ir nėra. Jei tokią šalį rasite, prašau parašykite man: [email protected]. Nuoširdžiai būčiau dėkingas, nes tikrai norėčiau tiesos šiuo klausimu.

Kaip ten bebūtų, turime potencialiai be galo svarbią įžvalgą. Mes juk visi labiausiai norime tiesos ir teisingumo, ar ne? O jei taip yra, kad tiesos ir teisingumo lygis visais laikais ir visose šalyse yra neatsiejamai susijęs su gyventojų nusistatymu apie žydus, tuomet peršasi išvada: pakeiskite savo nuomonę apie šią tautą ir be jokio vargo nugalėsime savo giliausias problemas, kurios mus baigia pribaigti.

Tikiuosi, kad dar nesijaučiate šio teksto užhipnotizuoti ir galite blaiviai pasverti. Potenciali nauda, jei ši įžvalga pasirodytų teisinga, būtų neįkainojama. Mums tereiktų pakeisti savo nuomonę santykinai nereikšmingu klausimu, ir už tai mainais gautume viską, dėl ko dabar esame susiruošę ilgai ir sunkiai kovoti. Ir priešingai – jei nepasinaudosime, tuomet visos kovos pastangos pasiekti teisingumo iš anksto pasmerktos.

Tad pamėginkime patikrinti šią hipotezę: ar tikrai visuomenės, kurios nekenčia žydų, yra nelaisvos ir užguitos, o tos, kurios juos supranta ir remia – mėgaujasi gerove, žmogiškumu ir perspektyvomis. Ar galite nepasiduoti hipnozei ir blaiviai pasvarstyti?

Pateiksiu daug faktų ir pavyzdžių, o skaitytojų prašau juos sąžiningai įvertinti. Pirmiausia atsigręžkime į pasaulį. Tokios valstybės kaip Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje – ten antisemitizmo lygis labai aukštas. Atitinkamai ir žmogus yra beteisis. Arabai dreifuoja tarp islamistinių režimų kaip Irane, Somalyje ar Jemene, kurie šaliai jokio klestėjimo ir džiaugsmo paprastai neatneša,) ir tarp pasaulietinių diktatūrų, kurios vienodai nesiskaito su gyventojų norais. Taigi turime aiškią sąsają: daug antisemitizmo – labai prastai su žmogaus teisėmis.

Kita šalių grupė būtų kur antisemitizmo lygis pakankamai aukštas, tačiau ne toks visuotinis. Tokios šalies pavyzdys galėtų būti Rusija, galbūt ir Lietuva. Čia žydai nėra vadovų atvirai niekinami ir šmeižiami, tačiau gyventojų dauguma jaučia žydams neprielankumą ir nevengia to išreikšti kai tik gauna progą (pvz. interneto komentaruose, papaišydami svastikas, t.t.). Kaip žmogaus teisių padėtis tokiose šalyse? Fasadas lyg ir nieko, tačiau jis nedaug ką reiškia. Tokia šalis vaidina demokratiją, o iš tiesų politikai spjauna į visuomenę ir pažeidinėja įstatymus kaip tinkami. Taigi žmonės yra tik iš pažiūros laisvi, tačiau iš esmės ne. Vėlgi, žmogaus teisių ir teisingumo padėtis visiškai atitinka gyventojų nuomonę apie žydus.

Šioje vietoje paminėtinas Vengrijos pavyzdys. Vengrijoje praėjusių metų viduryje įvyko rinkimai, kurių baigtį „The Telegraph“ apibūdino taip: „Vengrijos rinkimai: pirmasis kraštutinės dešinės įžengimas į valdžią nuo nacių eros“. Naujosios jėgos, kurios, kaip tikriausiai nesunku numanyti, yra gerokai labiau antisemitinės nei tradicinės partijos, pirmu reikalu puolė naikinti esminius demokratinės visuomenės atributus: mėgino atimti nepriklausomybę iš centrinio banko ir žiniasklaidos ir kt. Taigi, labai staigi reakcija: išaugo antisemitizmo lygis – suprastėjo laisvės padėtis.

Paimkime JAV. Šioje šalyje veikia įtakingos protestantų bendruomenės, kurios jau seniai tvirtina kažką panašaus, ką ir aš šiame straipsnyje. Jie atkreipia dėmesį į kad ir į apaštalo Pauliaus 11 skyrių, kur aiškiai sakoma, kad  krikščionys turi prieš žydus nesididžiuoti, nes tie yra jų maitinanti šaknis (žr. Rom 11:18-20). O Kristus yra aiškiai pasakęs, kad „Išganymas ateina iš žydų“ (Evangelija pagal Joną 4:22). Be to, JAV pastoriai pastebėjo, kad pildosi dalis Senojo testamento pranašysčių, tokių kaip dėl Izraelio atsikūrimo, ko, anot ligtolinės krikščioniškos minties, niekuomet negalėjo atsitikti. O svarbiausia – pastebėjimas, kad JAV daug geriau sekasi tuomet, kai amerikiečiai yra draugiški žydų atžvilgiu. Visa tai paskatino JAV protestantus išvystyti teologiją, kad tikrų krikščionių pareiga yra globoti ir saugoti žydus, o tie, kurie to nedaro, nėra tikrieji tiesos nešėjai. Iš čia tokia didelė amerikiečių parama Izraeliui. Tačiau turime pripažinti, kad žmogaus laisvės ir teisės toje valstybėje, kaip ir šios valstybės galios, yra nepalyginamai didesnės. Nors daug kas nenorėtų to pripažinti, tačiau Jungtinėse Valstijose žmogaus teisių padėtis nepalyginamai geresnė nei pas mus.

Bendrauju su JAV evangelikais, ir šie vieningai tvirtina, kad pastaruoju metu amerikiečiai pradeda nusigręžinėti nuo žydų, todėl jų šalį pradeda kamuoti ne tik ekonominės bėdos, bet netgi ir gamtos kataklizmai. Čia vaizdo klipas, kuriame atskleidžiama, kaip po nedraugiškų poelgių Izraelio atžvilgiu JAV kratus nusiaubdavo potvyniai ar uraganai. Ši filmuką, kurį mano oponentas įvertino kaip siaubingos manipuliacijos pavyzdį, siūlau taip pat įvertinti blaiviai – ten paminėta nemažai faktų, ir visi jie yra arba teisingi, arba neteisingi (nuoroda ČIA).

Skandinavija. Žydai savo ataskaitose apie šį regioną pažymi, kad antisemitizmo praktiškai neegzistuoja.

Verta atsigręžti į Vokietijos pavyzdį. Veimaro respublikos laikais žydai ten jautėsi gerai. Gyvavo demokratija, tačiau dauguma žmonių mieliau linko į antisemitizmą, kurį skleidė A.Hitleris. Tikriausiai nereikia ir sakyti, kas nutiko su žmogaus laisvėmis kai jis pateko į valdžią. Antisemitizmo žaizdras buvo pučiamas toliau, vokiečių tauta ėmė skęsti savo pačios kraujyje. Po karo vokiečiai, priverstinai nuvesti į kino teatrus pažiūrėti apie tai, kas dėjosi naikinimo stovyklose, radikaliai pakeitė savo nuomonę apie žydus. Žmogaus teisės, klestėjimas, perspektyva...

Stalino Rusija taip pat buvo labai antisemitiška. Stalinas tyčia ėmė žydus sau į parankinius, kad vėliau galėtų juos apkaltinti visomis bėdomis, o savo reputaciją pasikelti jų atsikratydamas. Todėl 1937 m. buvo iššaudytas beveik visas politbiuras, kurį sudarė praktiškai vien žydai. Tas geriausiai atspindi kiek iš tiesų žydai turėjo galios prie komunizmo Sovietų Sąjungoje.

Galiausiai persikelkime į Lietuvą. Kai Lietuva buvo savo galios viršūnėje, ji buvo labai palanki žydams. Didieji kunigaikščiai Gediminas, po to Vytautas kvietėsi žydus atvykti ir įsikurti Lietuvoje. Žydams tai buvo išganingas prieglobstis nuo persekiojimų Vakarų Europoje, tad jie mielai čia kėlėsi. Vėliau, 1493 metais, sekdamas Ispanijos karaliaus Ferdinando pavyzdžiu, Jogailos anūkas Aleksandras įsako žydams išvykti iš LDK. Visgi gana greitai leidžia jiems grįžti, nes prasidėjo karai su Maskva, reikėjo žydų paspirties kunigaikštystės ekonomikai. Tad nuo 16 a. tai buvo draugystė iš išskaičiavimo. Vėlgi, smunkant lietuvių nuomonei apie žydus pamažu smunka ir reikalai valstybėje. 18 amžiuje žydai mini kaip jiems ypač neramius laikus, kai dažnai teko kentėti pogromus ir persekiojimus. Valstybė žlunga.

Atkūrus nepriklausomybę 1918 metais, lietuviai iš pradžių buvo labai palankūs žydams. Buvo jų net ministrų kabinete. Tačiau po 1926 metų perversmo žydai pradėti varžyti – A.Smetonos režimas siekė visus patrauklesnius postus ar verslus perduoti į lietuvių rankas. Artėjant karui Lietuvoje taip pat pakyla antisemitinės nuotaikos. Dideliai visuomenės daliai užsikrėtus ryžtu varyti žydus iš šalies, mes sulaukiame Sovietų okupacijos ir pirmųjų tremčių. Po to seka nacių okupacija, holokaustas, savanorių žydšaudžių siautėjimas. Kas tada nutinka su piliečių teisėmis? Lieka tik teisė būti nušautam ar keliauti į Sibirą. Tad po ypač aštraus antisemitinio laikotarpio Lietuvą užklumpa ypač baisios nelaimės.

Ir taip toliau. Nežinau, kaip kolega oponentas visa tai mato vien kaip psichologinę manipuliaciją, nes vardinu tik faktus ir nieko daugiau. Jei esu neteisus, būčiau dėkingas, parodykite kur. Tačiau jei vis dėlto esu teisus, tuomet mes turime stebuklingą vaistą nuo mūsų negandų – prisėskime, apgalvokime, ir nuspręskime vietoj to, kad niekintume žydus, elgtis su jais maloniai ir užvis svarbiausia – imkimės iš jų pasimokyti.

Jei esu teisus, tuomet mes nesukursime teisingos visuomenės, mūsų teisėtvarkos bėdos niekur nedings,  nes būsime iš aukščiau baudžiami už tai, kad niekiname tai, kas Kūrėjui šventa. Kaip sako pranašas Zecharijas 2:8, Jis reaguos taip, tarsi kas mėgintų nagu krapštyti Jo akies obuolį.

Štai tokią žinią, tik gerokai sutrumpintą, ir buvau nusiuntęs „Ekspertai.eu“ lyderiams. Esu jiems dėkingas, kad galėjau ją paskelbti jums. Šioje vietoje savo darbą laikau baigtu, nes toliau jau nuo jūsų priklauso, ar norėsite šią informaciją priimti ir apsvarstyti.

O žurnalistui atsakyčiau taip: viskas, ko noriu, tai kad visuomenė blaiviai įvertintų – tiesa ar netiesa. Jūs tam trukdote, nes pradėjote visus raginti „nesileisti užhipnotizuojamais“. Drįstu tvirtinti, kad tai jūs hipnotizuojate skaitytojus. Kodėl ši idėja neturi teisės į racionalų įvertinimą? Kas čia jau blogo, jei žmonės ją savarankiškai apmąstys ir galbūt atras paprastą išeitį sudėtingoms problemoms? Ar Jums ką nors neigiamai parašyti apie atrodo yra svarbiau už tai, kad visi pagaliau susikurtume teisingą visuomenę?

Judaizme kalbama apie tokią dvasinę jėgą Amalėką. Tai jėga, kuri sutinka bet kokiai aukai, kad tik pakenktų žydams. Amalėkas sutinka net ir pats mirti, kad tik kaip nors kuo labiau pakenktų žydams. Pavyzdžiui, A.Hitleris neabejotinai buvo amalėkas. Vietoj to, kad aprūpintų savo triuškinamą frontą, jis vagonus naudojo sunaikinti kuo daugiau žydų. Šiuo atveju Jūs elgiatės panašiai – darote viską, kad ši idėja nebūtų racionaliai apsvarstyta ir ja nebūtų pasinaudota. Nesakau, kad esate toks amalėkas, tačiau šioje vietoje Jūsų protas neveikia. Tikiuosi, kad pabusite iš šios savihipnozės.