Atviras laiškas Lietuvos Respublikos Prezidentei J.E. Daliai Grybauskaitei

Atviras laiškas Lietuvos Respublikos Prezidentei J.E. Daliai Grybauskaitei

Jūsų Ekscelencija! Lietuvos valstybė dūsta, merdi ir griūva. Švedijos bankai paralyžiavo finansų apytaką. Lenkijos naftininkai nusitaikė į paskutinę jų monopoliją tramdančią Lietuvos atramą - “Klaipėdos naftą”. Europos Komisijai nė motais, kad Ignalinos atominė - gana saugi, o Visagino atominė - šakėmis ant vandens rašytas lietuvių projektas, blokuojamas dar ir Rusijos bei Baltarusijos atominių užmojų. Ką mes gaminame pasaulio rinkoms? Net pagrindinė mūsų - žemės ūkio - produkcija brangi ir nepakankamai konkurencinga. Privatizavome aukštojo mokslo studijas. Mediciną baigiame paversti privačiu verslu. “Sodra” perpuvusi ir kiaura. Sunaikinome savo oro linijas, užsimojome privatizuoti geležinkelius. Išparceliuoti ir iškirsti rengiami valstybės miškai. Konstitucinis Teismas iš principo legalizavo nacionalinio raidyno - mūsų bendrinės kalbos stuburo - sunaikinimą. Tai tik bendriausi šiandieninio mūsų valstybės peizažo kontūrai. Kasdienybės darbai skandina juos miglose ir pavojingai fragmentizuoja, nusistemina. Bendras vaizdas yra kraupus. Kaip ir daug kas Lietuvoje, ateities viltis siejau su valdžių kaita. Klostosi įspūdis, kad visą valstybės tvarkytojų energiją tebedegina kova dėl valdžios, dėl įtakos sferų ir finansinių srautų administravimo be apčiuopiamesnės naudos nacionalinei bendruomenei ir pačiai valstybei. Kaip ir daugelis, buvau įsitikinęs, kad pasaulio finansų krizė, Lietuvoje sustiprinta beveik visuotinės privatizacijos ir visiško valstybės finansų iškaštavimo, privers mus išspręsti ne tik einamųjų mokėjimų subalansavimo, bet ir fundamentaliųjų valstybės pajamų klausimus. Ką daryti, kad mūsų biudžetiniai mokėjimai priklausytų ne tik nuo užsienio paskolų bei varganų Lietuvoje reziduojančių užsienio verslininkų mokesčių? Apie tai šiandien nebekalbama. Viską užgožia rūpesčiai dėl kasdienių išmokų. Net nedarbas ir nemąžtanti emigracija laikomi ne Vyriausybės reikalu. Vargu ar išdrįstų kas nors neigti, kad Lietuvoje susiklostė nepaprastoji padėtis. Tačiau dar labiau neįtikėtina, kad Vyriausybė išdrįstų tai viešai pripažinti. Tačiau kalbėti apie radikalų Valstybės atnaujinimą, jeigu mes dar norime Valstybę turėti, yra būtina. Į idėjų banką norėčiau įnešti savo indėlį. Siūlau tokius neatidėliotinus Valstybės atkūrimo darbus. 1. Sustabdyti bet kokį valstybės (ir savivaldybių) turto išpardavimą. Kai, naudodamiesi sunkmečiu, ir valdžios, ir privataus sektoriaus vertelgos pardavinėja pastatus, žemes, miškus, geležinkelius, paštą ir visa, ką tik pasiekia jų rankos, moratoriumas “privatizacijai” yra neišvengiamas, o šis nacionalinei bendruomenei priklausantis turtas turėtų būti prilygintas nacionalinėms aukso atsargoms. 2. Įkurti Lietuvos nacionalinį inovacinį banką ir įsteigti Krizių amortizavimo fondą. Nacionalinis inovacinis bankas (analogiškas Europos investicijų bankui) galėtų remti visas neprivačias valstybės kūrimo iniciatyvas ir administruoti Vyriausybės paskolas bei įvairių programų finansavimą. Nacionalinis inovacinis bankas turėtų būti Lietuvos gyvenimo finansinio deblokavimo valstybinis įrankis. 3. Lietuvos teritorijoje esančių energetikos resursų ir įrenginių valstybinė nuosavybė arba kontrolė. LEO LT akivaizdžiai pademonstravo, ką reiškia žaidimai su privatininkais energetikoje: verslas negali nesiekti pelno netgi tuo atveju, jeigu valstybei  gresia bankrotas. Energetikos valstybinė priklausomybė reikštų, kad valstybės žinioje esanti ūkio šaka nėra verslo šaka, o nacionalinis turtas ir nacionalinei bendruomenei išgyventi būtina veiklos sritis. 4. Verslo, gaminančio konkurencingas pasaulio rinkose prekes, valstybinis protekcionavimas. Finansų krizė įtikimai įrodė, kad “laisvoji rinka” ekonomikos problemų automatiškai nesprendžia. Nes - tiesą sakant - tokios rinkos ir nėra. Jeigu norime gyventi ne iš išmaldų, o iš savo pačių protu ir išmone pagamintų bei parduoti įmanomų prekių, turime pasirūpinti, kad tokių gamintojų ir atsirastų, ir jų nenužudytų pigūs užsienietiški surogatai. Parengiamoji tokių prekių gaminimo fazė - smulkiojo ir vidutinio verslo valstybinio rėmimo programa. 5. Sustabdyti visų nacionalinių išmokų mažinimą. Mes neturime nacionalinės ekonomikos, turime tik žmones. Išsaugokime juos, kad paskutiniai neišsivaikščiotų uždarbiauti kitur arba neišmirtų dėl skurdo. Išsaugokime žmones - jie gal sukurs naują, iš mūsų nacionalinės bendruomenės energijos iškelsimą ekonomiką, kurios sukūrimas - mūsų valstybės ateities pamatas. Tačiau šiandien neturime mažinti socialinių išmokų motinoms, pensininkams, kultūrininkams, mokslo žmonėms ir kitiems nacijos gyvybinį bei kultūrinį potencialą saugojantiems ir gaminantiems žmonėms. Visi, kurie nenori imtis kokių nors esminių pertvarkų, klausia: iš kur imti pinigų? Tai nėra argumentas, tai yra demagogijos kertinis akmuo. Jį paprasčiausiai reikia nuritinti. Jeigu reikia gelbėti paskutines tautos gyvasties liekanas, galima atsisakyti daug ko - ir niekam nereikalingų begalinių konsulatų, net ambasadų, ir pasaulio tvarkymo misijų kažkieno užraugtuose karuose, ir gugenheimų, ir dar daug ko, ko reikalautų nepaprastoji ekonominė padėtis, į kurią pateko Lietuva. Svarbiausia - reikėtų pagaliau pajudinti uždumblėjusiuose finansų vidaus vandenyse pūvančius privačius milijardus. Kas darosi vien lošimo biznio požemiuose? Koks turėtų būti mūsų pokrizinis ūkis - esminės diskusijos apie pospekuliacinį kapitalizmą rūpestis. Viena iš akinančių akivaizdybių yra liberalizmo be ribų ideologijos bankrotas su pačiomis liūdniausiomis pasekmėmis Lietuvai, kurios dar ir dabar kaip gėris peršamos Laisvosios rinkos instituto. Dėkodamas už galimybę pasidalyti savo nerimu ir mintimis, norėčiau, Jūsų Ekscelencija, priminti vieną Jūsų kadencijos pradžioje pasakytą mintį: skiriate ministru pirmininku Andrių Kubilių, nes jis dar neišnaudojo pasitikėjimo kredito. Drįstu pasiteirauti: ar tikrai jis ir dabar dar neišnaudotas? Pagarbiai Romualdas Ozolas, Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos centro partijos garbės pirmininkas 2009 m. lapkričio 11 d. Vilnius  „Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]