|
nepriklausomai, kaip kas vertina Baltarusijos prezidentą, jo kalba ir visas jo bendravimas galėtų būti pavyzdžiu mūsų prezidentei. šalies vadovas žino visas tautos gyvenimo problemas, betarpiškai bendrauja, vertina , siūlo išeitis... Taip jo diktatoriškumas jaučiamas aiškiai, bet, mano nuomone, tai yra mažesnė blogybė, nei absoliutus palaidas pliuralizmas, liberalizmas, globalizmas ir kitoks izmas. Jei diktatoriškumas nenukreiptas į savo asmeninės naudos siekį, bet į tautos gerovės siekį, tada jis yra geriau nei visiška palaida bala. Žmogus yra sukurtas turėti tvirtą autoritetą, kuriuo pradžioje buvo Dievas. Po nuopolio žmogus siekia įtvirtinti savo "laisvę" pasirinkti priimti sprendimus. Bet kiekvienas žmogus skirtingai tai supranta ir kai nebeliko aiškaus ir tvirto autoriteto, skirtingai visų suprantama taip vadinama laisvė veda į anarchiją ir skaldimąsi. Teisingai Lukašenka pacitavo Bibliją, kad susiskaldžiusi Valstybė negali išlikti.
O pažiūrėkime, kas darosi Lietuvoje. Mūsų prezidentė savo kalbose, atrodo, netiesiogiai skatina tai, nes nuolat aiškina, kad šalyje veikia priešiškos jėgos. Kam priešiškos??? Jai??? O Lukašenka deklaruoja, kad nuomonių gali būti visokių, bet Valstybėje turi būti taika ir vienybė.
|