Bankininkas R. Kuodis ir rektorius P. Baršauskas skęsta korupcijos skandaluose?

Po LR Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus dr. V. Sadausko sprendimo virš Kauno technologijos universiteto (KTU) vadovybės telkiasi debesys. Sprendimo (2017-03-02 Nr. SP-6) tekstas visiems prieinamas Kontrolieriaus tarnybos svetainėje etika.gov.lt. Aiškėja, jog aukštas valdininkas, vienas iš Lietuvos banko vadovų - R. Kuodis – buvo fiktyviai įdarbintas KTU docentu. Ekonomikos šviesuoliui ir moralistui tabeliuose ne vienerius metus oficialiai buvo skaičiuojamas pedagoginis darbo krūvis - 9 val. per savaitę už 0,25 etato nepagrindinėse pareigose, buvo mokamas docento atlyginimas. Blogiausia, jog pagal su KTU pasirašytą sutartį žinomas ekonomistas faktiškai nedirbo. Retsykiais paskaitydavo Kaune viešas paskaitas, kurios, deja, nebuvo susijusios su konkrečia studentų akademine grupe, semestro tvarkaraščiu, užpildytais tabeliais... Tarsi anekdotas atrodo faktas, jog KTU docentą ir universiteto tarybos narį R. Kuodį paskaitų anonsuose, taip pat studentų auditorijoje administracija pristatydavo, kaip „iškilų svečią iš šalies“... Pasirodo, Ekonomikos ir verslo fakulteto, kuriame oficialiai „triūsė“ R.Kuodis, akademinė bendruomenė, netgi administracija (!) šios personos net nesuvokė ir netraktavo, kaip savo dėstytojų kolektyvo nario...

Parodymuose Kontrolieriaus tarnybai R. Kuodis paaiškino: jis niekada ir nebuvo KTU administracijai įsipareigojęs šiame universitete dirbti nuolat ir įsitraukti į reguliarų studijų procesą. Jo misija apsiribojo patarimais dėl KTU plėtros, dėl ekonomikos studijų reformavimo ir kai kada perskaitomomis atviromis paskaitomis... Kokiu pagrindu tada ir kodėl KTU administracija docentu faktiškai nedirbančiam asmeniui metų metais pildė tabelius ir žiniaraščius, prirašinėjo konkrečius studentus - „mirusias sielas“? Kodėl ir už ką buvo mokamas neuždirbtas atlyginimas?

Kontrolierius užprotokolavo R. Kuodžio prisipažinimą, jog reguliariame studijų procese KTU jis niekada nedalyvavęs. Tuo tarpu KTU administracija atsiuntė Kontrolieriui gausius, deja, kaip dabar aiškėja, sufalsifikuotus bankininko intensyvaus „docentavimo“ įrodymus. Prieš tai R. Kuodžio fiktyvaus įdarbinimo valstybiniame universitete istoriją tyrė STT Kauno valdyba. Jokių pažeidimų ši institucija kažkodėl „nenustatė“ (arba nenorėjo nustatyti). Buvo aptiktos tik „tabelių pildymo klaidos“. Visgi Kontrolieriaus tarnyba, paprašė medžiagos iš STT ir gavo R. Kuodžio apklausos protokolus. Deja, STT atsiųsta medžiaga visai nesutampa su ta medžiaga, kurią Kontrolieriui oficialiai pateikė KTU administracija. Savo ruožtu, R. Kuodžio Kontrolieriui duoti parodymai (prisipažinimas ir atsiribojimas nuo docentavimo) nesutapo su KTU pateikta medžiaga.

Bandydama išsukti uodegą nuo kaltinimų fiktyviu įdarbinimu, darbo apskaitos dokumentų klastojimu ir neteisėto atlyginimo mokėjimu, KTU administracija privėlė ir pati beviltiškai susipainiojo. Vienokius parodymus ji davė STT, kitokius Kontrolieriaus tarnybai... Galiausiai susierzinęs iškilus ekonomistas ėmė ir prisipažino, kad KTU niekada ir nedirbo, nebuvo įsipareigojęs... Deja, atlyginimas buvo imamas. O kas gi valstybiniame universitete atsako už įdarbinimą, finansų skaidrumą, teisingos informacijos teikimą kontroliuojančioms institucijoms? Žinoma, rektorius.

Parodymų, gautų iš skirtingų šaltinių, prieštaravimo akivaizdoje Kontrolierius oficialiai paprašė iš KTU administracijos atsiųsti VISŲ pas Kuodį „studijavusių“ studentų pavardes, jų egzaminavimo grafikus, gautus įvertinimus ir pan. Kontrolierius, pasirodė esąs ne iš kelmo spirtas, ne gana to, oficialiai paprašė KTU administracijos išplatinti Kuodžio tariamai mokytiems ir egzaminuotiems KTU studentams anoniminę anketą...

Jei visuomenei kyla abejonių dėl viešo juridinio asmens, koks yra valstybinis universitetas, veiklos ir viešų finansų skaidrumo, tai kaip turėtų elgtis civilizuotas rektorius? Žinoma, jis privalėtų atsiverti, išsklaidyti abejones: „peržiūrėkite visas spintas, skeletų nėra...“. O kaip pasielgė P. Baršauskas? Prašytos informacijos iš KTU rektoriaus Kontrolierius nesulaukė.

Bepigu buvo KTU vadovybei tabelius ir R. Kuodžio tariamų studentų sąrašus klastoti, juk popierius iškentės viską. O jeigu tave dar ir Kauno STT valdyba globoja, tai gali būti ramus kaip belgas... Šaunuolis Kontrolierius V. Sadauskas pasielgė neordinariškai, ėmė ir pareikalavo studentų sąrašų ir raštiškos jų apklausos. Būtent čia KTU rektoriaus užsuktas tabelių klastojimo konvejeris ir užstrigo, tiesiog nėra kam tas anketas realiai įduoti. Kurgi tu rasi gerą šimtą studentų, kurie pasirašytų už nebūtas paskaitas, tariamai išlaikytus egzaminus, sutiktų veltis į aferą su kriminaliniu kvapeliu? Aferos demaskavimo akivaizdoje P. Baršauskas reagavo pagal savo stilių, prarado savitvardą ir atsiuntė kontrolieriui labai nediplomatišką atsakymą. Jo esmė maždaug tokia: „studentų sąrašų Tamsta negausi, nes viską jau patikrino STT, nieko nerado, išskyrus netyčines klaideles tabeliuose. Prašau nekišti nosies, kur nereikia...“. Laimei, bent jau necenzūrinė leksika tame rašte liko nepavartota...

Vaizdžiai tariant, net ir demaskuotas, P. Baršauskas parodė Kontrolieriui riestą špygą. KTU rektorius ne pirmą kartą įžūliai ignoruoja visus Kontrolieriaus tarnybos sprendimus, kurių jau geras pluoštas susikaupė. Deja, rektorius teismuose jų neskundžia. Ignoruoja rektorius ir minėtos tarnybos paklausimus, prašymus teikti medžiagą. Teisinį nihilizmą, nepagarbą įstatymui KTU administracija tiražuoja pagal geometrinės progresijos dėsnį. Priminsime, Kontrolierius yra LR Seimo paskirtas pareigūnas, vadovaujantis tarnybai, kurios misija – kontroliuoti aukštąjį mokslą. LR Mokslo ir studijų įstatyme yra numatytos tik dvi specializuotos aukštojo mokslo priežiūros institucijos - Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) bei Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba. Palyginimui pabandykime įsivaizduoti rektorių, kuris ignoruotų SKVC paklausimus ir sprendimus: „dėjome ant jūsų išvadų neakredituoti mūsų programų, jaunimas nori studijuoti, moka pinigus ir mes dirbsime toliau. Norite, duokite mus į teismą...“. Tragedija ir farsas čia tas, kad Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba savo statusu yra gerokai aukščiau už SKVC. Pastarojo direktorių savo įsakymu paskiria švietimo ir mokslo Ministras, o Kontrolierių, balsuodamas už konkrečią kandidatūrą, paskyrė LR Seimas. Rektorius P. Baršauskas seniai turėjo lėkti iš posto vien už tai, kad piktybiškai ignoruoja savo steigėjo ir aukštojo mokslo priežiūrą vykdančios institucijos teisėtus sprendimus bei reikalavimus...

O kaip gi šiame piktnaudžiavimų ir teisinio nihilizmo verpete atsidūrė iškilus ekonomistas ir bankininkas R. Kuodis? Įžymybės regis reikėjo pačiam rektoriui P. Baršauskui. Juk R.Kuodis savas, patikrintas bičiulis nuo bendro darbo privataus ISM universiteto valdymo organuose. Argi ne „fain“ tokią ekonomikos ikoną turėti KTU taryboje?

R. Kuodis ilgesnį laiką buvo KTU tarybos narys, paskirtas ministro G. Steponavičiaus „nuo visuomenės“. Po LR Konstitucinio teismo išaiškinimo prireikė koreguoti tarybų sudėtį, kad jose atsirastų didesnis atstovavimas nuo akademinės bendruomenės. R. Kuodis tąsyk be jokių rinkimų (!) buvo perkrikštytas į KTU tarybos narius nuo „akademinės bendruomenės“. Priešingai nei daugelis kitų tarybos atstovų „nuo verslo“, R. Kuodis turėjo mokslo laipsnį, todėl akimirksniu iš bankininko patapo akademiku. Toks ėjimas žirgu leido P. Baršauskui bandyti manipuliuoti tarybos sudėtimi ir jos kadencijos trukme, svarbiausia, be teisiškai privalomų demokratinių rinkimų. Ir tai Baršauskui iš dalies pavyko. Grubius tarybos formavimo pažeidimus tąsyk savo sprendimu patvirtino tas pats Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius. Iš karto po Kontrolieriaus sprendimo LR Seimas, jo Švietimo mokslo ir kultūros komitetas protokoliniu sprendimu nurodė KTU tarybai atidėti naujo rektoriaus rinkimus, pirmiausia išsirinkti naują tarybą ir tik tada rinkti rektorių. P. Baršausko administracija ir KTU taryba eilinį kartą nepakluso savo steigėjo ir Kontrolieriaus nurodymams ir sutelktai perrinko P. Baršauską rektoriumi antrai kadencijai...

Buvusi ministrė A. Pitrėnienė bandė spausti LR Generalinę prokuratūrą ir inicijuoti viešo intereso gynimo bylas dėl daugybinių piktnaudžiavimų KTU, deja, procesai užstrigo, o čia ir kadencijos pabaiga atėjo... O dabartinė LR ŠMM vadovybė gina KTU rektorių krūtine...

Šiuo metu visi trys KTU valdymo organai – taryba, senatas ir rektorius nėra suformuoti pagal teisės aktus, vadinasi, yra neteisėti. Viešo juridinio asmens – KTU – neteisėtas užvaldymas, kaip dabar aiškėja, galimai buvo reikalingas todėl, kad būtų pridengtas akivaizdžiai korupcinis privataus ISM universiteto akcijų įgijimo sandoris. Toks pirkinys valstybiniam universitetui ir viešajam gėriui yra visiškai nereikalingas. Pats KTU turi bemaž identiško profilio fakultetą ir studijų programas. Šalyje yra akivaizdi ekonomikos ir vadybos absolventų perprodukcija. Taigi, P. Baršauskas nusipirko savo buvusią darbovietę ir gęstantį prekinį ženklą... Akis bando fantastiškas pirkinio pabrangimas. 2014 m. koncernas ARVI įgijo ISM iš norvegų už 3 mln. litų, o 2015 metais KTU už tą patį objektą jau mokėjo 3,5 mln. eurų... Kaip dabar jau žinome, būtent tada 2015 m. rudenį koncernas ARVI patyrė finansinę krizę. Kas dabar paneigs, kad idiotišku pirkiniu grupė įtakingų draugų nebandė gelbėti privataus koncerno mokesčių mokėtojų lėšomis? KTU piktnaudžiavimus šiuo metu tiria LR Valstybės kontrolė ir LR Seimo Antikorupcijos komisija. Piktnaudžiavimų verpetuose visur šmėžuoja P. Baršausko – neskaidrių ėjimų Mocarto – judri figūrėlė. Akivaizdu, jog naujai ir demokratiškai perrinkta universiteto vadovybė galėjo pati inicijuoti neskaidraus sandorio atšaukimą. P. Baršausko suburta šešėlinė interesų grupė to negalėjo leisti. Visus tris valstybinio universiteto valdymo organus privalu buvo išlaikyti savo rankose ir tai buvo padaryta.

R. Kuodis irgi geras. Turėjo bent kelias geras progas pasitraukti iš nešvaraus žaidimo laiku ir oriai. Galėjo pasitraukti, kai po LR Konstitucinio teismo išaiškinimo buvo performuojama KTU taryba, galėjo neleisti, kad jo asmeniu būtų neteisėtai manipuliuojama. Galėjo iš išeiti po Kontrolieriaus V. Sadausko sprendimo dėl KTU tarybos neteisėtumo, po Seimo komiteto raginimo. Toliau, galėjo pasitraukti iš žaidimo neskaidraus KTU-ISM sandorio metu. Juk sandorį galėjo leisti arba neleisti tik universiteto taryba. Deja, neatsiribojo, nepasitraukė, metų metais ėmė neteisėtą atlygį, buvo klastojami tabeliai. Čia jau kvepia baudžiamąja teise... Aiškėjant KTU-ISM aferai, kai kurie KTU tarybos nariai, neapdairiai pritarę sandoriui, sunerimo, ėmė piktintis. Neformaliuose pokalbiuose jie prasitarė, jog P. Baršauskas, siekdamas sandorio palaiminimo, tarybos nariams melavo, teigė, jog viskas bus skaidru ir teisėta, dengėsi Prezidentės ir Premjero A. Butkevičiaus autoritetu, esą jie žino apie sandorį ir jam pritaria...

Nenuostabu, jog Kauno akademinė bendruomenė, aukštųjų mokyklų profsąjunga šiandien atvirai diskutuoja, ar P. Baršausko persona šiuo metu tikrai atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą? Pastarąjį reikalavimą rektoriaus kandidatūrai imperatyviai iškelia įstatymas. Neskaidrūs sandoriai, stambių viešų lėšų nutekinimas į privačias rankas, neteisėtas valstybinio universiteto valdymo organų formavimas, fiktyvus įdarbinimas, tabelių klastojimas, atsisakymas paklusti savo steigėjo valiai ir kontroliuojančioms institucijoms? Ar ne per daug visko vienai galvelei ir vieno rektoriaus, tegul ir futbolininko, pečiams? Nepriekaištingos reputacijos teisinė norma ir paprotinės moralės reikalavimas taikytinas ir vienam iš valstybės banko vadovų – R. Kuodžiui. Valdžios institucijos privalo nedelsiant padaryti viską, kad abejonės dėl aukštų viešų asmenų galimai korupcinės veiklos būtų išsklaidytos.

Šalyje ir Kaune projektuojama aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka, kurios esmė idėjiškai skurdoka – imti universitetus ir masiškai sujungti į stambesnius darinius. Nors oficialiai tai neįvardinama, bet dėl savo dydžio tuo universitetu, prie kurio ketinama prijunginėti likusius Kauno universitetus, bus KTU. Medicinoje galioja taisyklė – sunkiai sergantis negali būti nei kraujo, nei organų donoru. Kokią prasmė sveiką organizacinę kultūrą ir demokratinį valdymą turinčius Kauno universitetus prijunginėti prie sunkiai sergančio akademinio monstro, kurį slegia abejonės dėl korupcijos, kuris valdomas akivaizdžiai nedemokratiškai? Reikšmingai daliai akademinės bendruomenės dabartinė KTU vadovybė kelia didelį nepasitikėjimą ir antipatiją. Lyderystę tinklo pertvarkos procese KTU galės perimti tik tada, kai apsivalys ir išsigydys...