Bartoševičiaus pedofilijos byla – pretekstas Rusijai skleisti definformaciją, kitaip destabilizuoti Vakarus

Buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus pedofilijos byla artėja prie pabaigos, tačiau jo gynėjas Olegas Šibkovas neketina trauktis – balandžio 18 d. teismui pateikė prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą, pabrėždamas, kad bylos medžiaga esą nepilna, o siekiamybė – visiškas kliento išteisinimas.

Prokuroras Donatas Skrebiškis prieštarauja – jo teigimu, nėra naujų faktų, galinčių pakeisti kaltinimų kvalifikaciją. Iki teismo sprendimo dar liko gynybos ir kaltinimo atsikirtimai bei kaltinamojo paskutinis žodis. Artimiausi posėdžiai numatyti gegužę.

Ši rezonansinė byla vyksta tuo metu, kai visuomenės dėmesys sutelktas ne tik į vidaus problemas, bet ir į vis labiau agresyvią tarptautinę aplinką.

Augančios Rusijos grėsmės – tiek kariniu, tiek informaciniu lygmeniu – kelia rimtų iššūkių Lietuvos saugumui.

NATO perspėja apie Maskvos bandymus destabilizuoti Vakarų šalių vidų – pasinaudojant dezinformacija, psichologinio poveikio operacijomis ir net politinių procesų išnaudojimu visuomenės nepasitikėjimui kurstyti.

Todėl tokie atvejai kaip K. Bartoševičiaus byla tampa daugiau nei tik teisinis procesas – tai ir testas Lietuvos institucijų skaidrumui, principingumui bei gebėjimui išlaikyti teisinį stabilumą spaudimo akivaizdoje.

Kiekvienas sprendimas tokiuose procesuose turi didesnę reikšmę, nes formuoja ne tik visuomenės pasitikėjimą teismais, bet ir šalies atsparumą išorės grėsmėms.

Rusija nuolat ieško silpnų vietų Vakarų demokratijose. Viena iš jų – visuomenės pasitikėjimo stoka. Skandalai, neteisingumo pojūtis, vilkinami tyrimai ar neaiškūs sprendimai yra ta terpė, kurioje ypač sėkmingai veikia Kremliaus propaganda.

Todėl Lietuvos valstybės atsparumas prasideda nuo vidaus – nuo aiškios, skaidrios, atsakingos teisėsaugos, kuri geba spręsti net ir sudėtingiausius atvejus be emocijų, bet su visu reikalingu griežtumu ir sąžiningumu.

Susiję:

Rusija bus teisiama, kaip ir Putinas