Baudžiamojo kodekso pataisa - korupcinės valstybės požymis

Airiškoje trijų paršelių pasakos versijoje kiaulytė Pola džiaugiasi: „Žiūrėkite, kokia aš graži.“ Pasivoliojusi purve, knysliukė kriukteli: „Išsimurzinkim visi juodai, ir niekas mūsų nepažins.“

Kai kurių Seimo narių mąstymo principai (atsiprašau už žodį principas) keistai sutampa su iltinių šeimos narių higienos įpročiais.

Balandžio 5-ąją Seime pateiktas Baudžiamojo kodekso (BK) 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (nr. XIIP-418). Popietės tema – juridinio asmens atsakomybė. Straipsnio 5 dalį siūloma keisti ir papildyti šiais nekaltais žodžiais: „politinė partija, religinė bendruomenė ir bendrija”. Perskaitykite dar kartą. Nesuklydote, čia – ne sapnas.

Tikriname pataisos teikimo datą - rodos, ne balandžio pirmoji, ar ne? Nebus nei pokšto, nei saldainio.

Kurgi šuo pakastas?

Žvalgomės, kas teikia.

Darbo partijos narė Zita Žvikienė: teisininkė, 2010 metų gruodžio 10-ąją minėjusi Žmogaus teisių gynimo dieną. Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko pavaduotoja. Nieko sau.

Mindaugas Bastys – socdemas su premjeru priešaky. Daktaro mokslinis laipsnis, buvęs Žmogaus teisių komiteto narys 2000–2003, 2004 metais.

Petro Pražulio pristatinėti, matyt, nereikia. Gražiai skamba du žodeliai pavadinime – “Tvarka ir teisingumas”.

Valdas Skarbalius – paaugliško veido "darbietis". Jaunimo organizacijos “Darbas” interneto svetainėje (jod.lt, 2012-12-01) parašyta: “Darbas politikoje man – tai nenuobodaus gyvenimo garantas“, - pasakoja Valdas.” Portalo šūkiai: “Tobulėjimas”, “Atvirumas”, “Tolerancija”, “Naujos idėjos”. Kurgi ne.

Albino Mitrulečiaus (LSDP) interneto svetainėje skaitome neįtikėtinus dalykus: “Lietuvos socialdemokratai […] siekia aktyviai įgyvendinti užsibrėžtus tikslus […], kad kiekvienas žmogus pasijaustų esantis svarbus”; “Seimo narys Albinas Mitrulevičius taip pat priklauso ir laikinajai Seimo komisijai dėl Neringos Venckienės teisinio imuniteto. Seimo narys [...] siekia kuo nuodugniau iširti esamą situaciją ir priimti teisingą sprendimą dėl Seimo narės teisinės neliečiamybės” (mitrulevicius.lt, 2013-03-27).

Kaip tuomet vertinti prof. Povilo Gylio poziciją: ” Pirmas absurdas yra tai, kad „trys karaliai“ – trijų sisteminių partijų lyderiai Algirdas Butkevičius, Andrius Kubilius ir Eligijus Masiulis, dar prieš pradedant komisijos darbą, IŠ ANKSTO pareiškė, kad jie – vadinasi, ir jų vadovaujamos partijos bei frakcijos – palaikys prokuroro Dariaus Valio prašymą panaikinti N. Venckienės teisinę neliečiamybę, ją suimti ir kitaip suvaržyti jos laisvę” (tiesos.lt, 2013-04-06).

Paskutinis pataisos iniciatorius - Jaroslavas Narkevičius - Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Siūloma „demokratinė“ baudžiamojo įstatymo pataisa – įteisinti politinės partijos baudžiamąją atsakomybę šalinantį straipsnį – skaudžiai primena Stalino, Hitlerio, Lukašenkos ir kitų „gerovės režimų“ patirtis. Jeigu karsim, tai tik pagal įstatymą; jeigu šaudysim, tai tik valstybės vardu; jei meluosim, šmeišim ar grasinsim – tik kitų rankomis. Kitaip sakant, sušaudyti negalima pasigailėti. Kablelio padėjimo teisė suteikiama aukai.

Baltarusijos poetas Slavomiras Adamovičius 1996 metais sukūrė poemą „Užmušk prezidentą“ (Kill the President). Atsėdėjo 10 mėnesių. Neabejotina, kad Daukanto aikštės šeimininkė vykdo savo konstitucinius įsipareigojimus, pvz.: Konstitucijos 84 str. 2 d. Ir pasirašo Europos Tarybos konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos. Juodu ant balto.

Tačiau gegužės 17-osios „nesmurtinį psichinės prievartos“ aktą pasmerkia tik žodžiais. Ne darbais.

O viršuje minėti trijų sisteminių partijų lyderiai patiki 12 sekundžių trukmės muilo opera.

BK praeityje modifikuotas keliolika kartų. Tautos išrinkti genijai nusprendė politines partijas padaryti atskaitingas... sau pačioms. Vadinasi, netenka prasmės laikyti kai kurių tarnybų skyrius, kovojančius su aukštų politikų korupcija. Atiduokite tuos pinigus vaikų namams. Arba remkite įsivaikinti planuojančias šeimas. Tesėkite, mielieji, pažadus konkrečiais darbais, o ne tuščiomis kalbomis.

Priešingu atveju per kitus Seimo rinkimus į Viktorą Uspaskichą kreipsimės prieš vardą tardami dvi stebuklingas raideles – „dr.“. Ir jokia gaivinama Saulėlydžio komisija nė cyptelėt necyptels: „Nagi, pone Viktorai, o disertacijos sertifikatas kur“? Buvęs fizikas išropos iš opozicijos, o jį pakeis bendriniu daiktavardžiu pravardžiuojamas premjeras. Lydekai paliepus, Daliai panorėjus, Jos Ekselenciją išsirinksim antrajai kadencijai. Trukt už vadžių – vėl iš pradžių.

Žvelgiame toliau. Mes visi – turiu omenyje tuos, kurie dirba, kad (pra)gyventų, o ne GAUNA, kad išleistų, – sėdime „toje pačioje skylėtoje valtyje ir bandome prisimeilinti gyvenimui“ (Ch. Bukowsky). Tai reiškia, kad saujelė išrinktųjų, įsigaliojus naujajam BK, siūlys Tautai galybę įvairių projektų. Visai neskanaus kvapo. Teisėtu lėšų iš ES struktūrinių fondų įsisavinimo keliu:  „Vilnius – Europos tuštybės sostinė 2014-2017“, „Pilieti, Valdovų rūmams reikia tavęs“, „Netirkim rezonansinių bylų – ilginkim senaties terminus“.

Ne veltui baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtinti kurstytojo, padėjėjo, organizatoriaus ir vykdytojo teisiniai institutai. Veikdami kartu, jie vadinami bendrininkais. Įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, už grotų perkrikštijami sėbrais. Kito valią juk lengviau vykdyti svetimo rankomis.

Kieno valią vykdo išvardytieji parlamentarai, ryto spindulius sostinės širdyje pasitinkantys kiaulės akutėmis?