Bažnyčios derbis Pašilaičiuose: K. Pempės metimas įskaitytas su pražanga

Beprecedentė architektūrinės etikos problema, kilusi dėl bažnyčios Vilniaus Pašilaičiuose projekto, atrodo, sureguliuota pačių architektų jėgomis. Deja, Bažnyčios atstovai, iš esmės ir užvirę sumaišties košę, užuot bendradarbiavę su architektų jungtine etikos komisija, pasirinko smėlėtą stručio laikyseną ir ignoravo Pašilaičių bažnyčios problemą apskritai.

Jungtinė architektų etikos komisija, sudaryta iš Lietuvos architektų sąjungos etikos komisijos ir Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos, išnagrinėjo architektų Donaldo Trainausko ir Dariaus Baliukevičiaus prašymą Sąjungos etikos komisijai, kuriame buvo klausiama, ar architektas Kęstutis Pempė nepažeidė profesinės etikos pasirašydamas sutartį ir pateikdamas projektinius pasiūlymus Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybai, prieš tai neinformavęs Pašilaičių parapinės bažnyčios Vilniuje architektūrinių pasiūlymų konkursą laimėjusios autorių grupės.

Kliuvo ir portalui PILOTAS.LT

Lygiagrečiai nagrinėtas ir architekto Kęstučio Pempės prašymas Rūmų profesinės etikos tarybai, kuriame buvo prašoma paaiškinti, ar jo paties elgesys minėtoje situacijoje galėjo prieštarauti profesinės etikos nuostatoms.

K. Pempė Rūmų profesinės etikos tarybai buvo pateikęs dar vieną prašymą „Ar nepažeidė Kodekso nuostatų architektūriniame portale PILOTAS.LT įžeidžiančius ir nekorektiškus komentarus teikę architektai bei ar Kodekso nepažeidė minėto portalo redaktorius, spausdinęs įžeidžiančius anoniminius komentarus“. Tačiau, anot šaltinio, Jungtinė architektų etikos komisija šį prašymą atsisakė svarstyti, nes K. Pempė nepateikė konkrečių įrodymų dėl įžeidžiančių publikacijų.

Projektuoti teisę turėjo, bet su sąlyga

Jungtinė architektų etikos komisija, išnagrinėjusi svarstymui pateiktus dokumentus ir išklausiusi architektų K. Pempės ir D. Baliukevičiaus paaiškinimus (Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos atstovas neatvyko), pripažino, kad „architektas Kęstutis Pempė turėjo teisę rengti ir teikti Užsakovui bažnyčios Pašilaičiuose architektūrinius pasiūlymus“.

Tačiau Jungtinė architektų etikos komisija akcentavo, jog „K. Pempė, žinodamas apie įvykusį Konkursą ir jo laimėtojus, taip pat žinodamas, kad su laimėtojais gali būti vykdomos derybos, bet neturėdamas duomenų, kad laimėtojai yra informuoti apie derybų atsisakymą, prieš pradėdamas pasiūlymų rengimą nesusisiekė su Konkursą laimėjusia ir su Užsakovu ryšius tebepalaikančia autorių grupe ir neinformavo jos apie ketinimą teikti architektūrinius pasiūlymus tam pačiam užsakovui dėl tos pačios paskirties ir apimties objekto toje pačioje vietoje, todėl Jungtinė etikos komisija balsų dauguma nusprendė, kad architektas Kęstutis Pempė pažeidė profesinės etikos nuostatas“.

Išaiškintos profesinės taisyklės ir nuostatos

Beje, Jungtinė architektų etikos komisija pažymėjo, kad „nei LAS etikos komisija, nei LAR profesinės etikos taryba nėra įpareigotos svarstyti architekto, kaip žmogaus, vidinės etikos ir moralės“, tačiau pabrėžė, jog „architekto profesinės etikos lygmenį nustato architektų tarpusavio sutarimu patvirtinti profesinės etikos kodeksai, įtvirtinantys vienodą profesinio elgesio standartą, kurio visi architektūrine veikla užsiimantys asmenys, įgydami architekto kvalifikaciją ar įstodami į tam tikrą architektų asociaciją, įsipareigoja laikytis“.

Turbūt pirmas atvejis Lietuvos architektūros praktikoje, kad etikos komisija atliko ir svarbių architekto praktikai, tačiau iki šiol miglotų sąvokų išaiškinimą: dėl profesinės etikos sampratos; dėl Kodekse įtvirtintų sąžiningumo, dorumo ir kitų principų; dėl konkursų ir jų rezultatų privalomumo; dėl konkursą rengiančios organizacijos vadovo statuso; dėl programos tapatumo; dėl architekto paskyrimo; dėl kito architekto informavimo formos.

Rekomendacijos dėl sugyvenimo ir išgyvenimo

Galiausia, „atsižvelgdama į architektų bei visos Lietuvos visuomenėje kilusių diskusijų ir nepasitenkinimų mastą bei įvertinusi susiklosčiusios situacijos įtaką architektų bendruomenės vieningumui, orumui bei visuomenės pagarbai architekto profesijai“, Jungtinė architektų etikos komisija suformulavo šešias rekomendacijas: dėl architektūrinių konkursų privalomumo visuomenei svarbiems statiniams; dėl paskyrimo į konkursų komisijas galutinius sprendimus užsakovo vardu galinčius priimti asmenis; dėl idėjinių ir praktinių konkursų atskyrimo ir užsakovo prievolės derėtis su konkurso laimėtojais įforminimo; dėl dalyvavimo tik aiškiuose ir skaidriuose architektūriniuose konkursuose; dėl pažeistų architektūrinių teisių gynimo; dėl architektų tarpusavio pagarbos ir neįžeidžiančios kritikos.

Jungtinę architektų etikos komisiją sudarė Sąjungos etikos komisijos nariai: L. Vaitys, A. Mačiulis, K. Česnauskas, LAS etikos komisijos ir LAR profesinės etikos tarybos narys S. Juškys, Rūmų profesinės etikos tarybos nariai L. Tuleikis, T. Paulauskas, T. Mazūras, D. Bakšienė, L. Janušaitienė, G. Pamerneckis. Beje, dėl darbo santykių su pretenzijų pareiškėjais K. Kisielius ir D. Bakšienė nuo komisijos darbo nusišalino.

JUNGTINĖS ARCHITEKTŲ ETIKOS KOMISIJOS IŠVADOS

www.pilotas.lt